Dažniausiai apie gamtosaugą kalbame galvodami apie automobilius, plastiko rūšiavimą ar miškų išsaugojimą. Tačiau vienas svarbiausių „žaidėjų“ yra… mūsų namai. Namas gali būti tikras energijos rijikas, o gali tapti draugiškas gamtai – viskas priklauso nuo to, kaip jį prižiūrime ir atnaujiname.
Namas – didžiausias energijos vartotojas
Lietuvoje dauguma daugiabučių pastatyti prieš kelis dešimtmečius. Jie buvo projektuoti pagal anuometines normas – kai energijos taupymas dar nebuvo svarbus. Dėl šios priežasties senos statybos neatnaujinti daugiabučiai praranda labai daug šilumos per sienas, stogą, langus. Tokių namų šildymo sistemos veikia neefektyviai ir dalis šilumos tiesiog „išmetama“ lauk. Tai – ne tik labai neekologiška, tačiau ir neekonomiška. Juk būtent gyventojai už šią „pabėgusią“ energiją ir sumoka kiekvieno mėnesio sąskaitose.
Kuo daugiau šilumos sunaudojame, tuo daugiau reikia deginti dujų ar kitų išteklių, o tai reiškia – daugiau taršos ir CO₂ į atmosferą.
Ką reiškia draugiškas gamtai namas?
Draugiškas gamtai namas yra toks, kuris naudoja kuo mažiau energijos, mažina taršą ir tuo pačiu užtikrina patogų gyvenimą žmonėms.
Toks namas pasižymi apšiltintu fasadu, stogu ir pamatais. Tokiu būdu šiluma lieka viduje, o ne „pabėga“ į orą. Draugiškas gamtai namas turi sandarius bei kokybiškus langus ir duris, taip išvengiama skersvėjų, o ir patiems gyventojams gyventi tampa jaukiau bei saugiau.
Toks namas pasižymi ir modernia šildymo sistema, kuri yra reguliuojama pagal poreikį bei užtikrina, kad visi butai šiltų tolygiai. Šiuolaikinis namas neįsivaizduojamas ir be atnaujintos ventiliacijos, kuri užtikrina švaresnį bei sveikesnį orą kiekviename bute.
Paskutinis, tačiau taip pat labai reikšmingas dalykas – atnaujinta elektros sistema. Ji leidžia naudoti mažiau energijos, įrengti LED apšvietimą bei saulės elektrines net ir senos statybos daugiabučiuose, kurie yra modernizuoti.
Nauda gamtai – nenuginčijama
Kai namas sunaudoja mažiau energijos, jis tampa draugiškesnis ne tik gyventojams, bet ir visai planetai. Juk tokiu būdu į aplinką patenka mažiau anglies dioksido. Tai reiškia, kad kiekvienas sutvarkytas ir atnaujintas namas gali prisidėti prie švaresnio oro mieste bei sveikesnių gyventojų.
Nauda kiekvienam gyventojui
Svarbiausia tai, kad gamtai draugiškas namas yra draugiškas ir žmonėms. Juk atnaujintame name esančiuose butuose yra jaukiau bei šilčiau, o žmonės už šildymą moka mažiau. Tokiuose butuose rečiau susiduriama su pelėsiu, todėl gyventojai išvengia drėgmės ir sveikatos problemų.
Negalima nuginčyti ir to, kad atnaujintuose namuose esančių butų vertė rinkoje yra akivaizdžiai didesnė, jei lygintumėme su nemodernizuotuose namuose esančiais butais.
Ar kiekvienas daugiabutis gali tapti draugiškas gamtai?
Gyvename laikais, kuomet kiekvienas namas gali tapti draugiškesnis gamtai. Tam tereikia ryžtis namo modernizacijai, kurios dėka gali būti sumažinamas energijos švaistymas. Juk namas, kuris eikvoja daug šilumos, yra panašus į automobilį, kuris „ryja“ daug degalų – jo išlaikymas brangiai kainuoja ir teršia. Tuo tarpu renovuotas namas – tarsi ekonomiškas automobilis arba elektromobilis: jis važiuoja pigiau, tyliau ir nekenkia aplinkai.
Tad svarbu suprasti, kad namas gali būti draugiškas aplinkai. Jį atnaujinus bus sunaudojama mažiau energijos, namas mažiau terš, o taip bus užtikrinamas švaresnis oras ir geresnis gyvenimas gyventojams. Todėl daugiabučio modernizacija naudinga ne tik gyventojams, tačiau ir aplinkai.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
