Apie taršos mažinimo būtinybę šiais laikais kalbama labai daug. Juk tvaresnį rytojų kurti gali kiekvienas. Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena senos statybos neatnaujintame name, jį modernizavęs jis ženkliai prisideda prie taršos mažinimo. Kompleksiškai atnaujinus senos statybos daugiabučius namus jie tampa energetiškai efektyvesni.
Dažnai gyventojai nežino, kad atnaujinus būstą ne tik 40–70 proc. sumažėja šildymo sąskaitos, tačiau kardiniai sumažinama ir CO2 emisija, išmetama į aplinką. O ką tai reiškia? Ogi tai, kad atnaujinę namą patys gyventojai gali kvėpuoti švaresniu oru ir laiką leisti sveikesnėje aplinkoje.
Apie galimybę atnaujinti savo būstą turėtų pagalvoti kiekvienas žmogus, kuriam rūpi tvarumas ir ilgaamžiškumas. Juk ne tik patiems norisi gyventi švarioje aplinkoje, tačiau ir savo vaikams bei anūkams suteikti galimybę džiaugtis neužterštu oru.
Problemas reikia spręsti, o ne „kamšyti“
Kauno būsto modernizavimo (KBMA) specialistai pastebi, kad dauguma daugiabučių namų mūsų šalyje yra pastatyti iki 1993 metų. Natūralu, kad tokių daugiabučių inžinerinės sistemos yra labai susidėvėjusios. Dėl šios priežasties gyventojus vargina pro langų tarpus ir sienas pučiantis vėjas, o taip pat ir pastate netolygiai paskirstyta šiluma. Pasitaiko ir tokių daugiabučių namų, kurių stogas praleidžia lietaus vandenį.
Nors dažniausiai gyventojai bene kiekvieną mėnesį skiria tam tikrą savo pajamų dalį seno nemodernizuoto daugiabučio namo „apkamšymui“, laikui bėgant problemų tik daugėja ir jos didėja. Iš pagrindų pakeisti esamą situaciją padėti gali tik namo atnaujinimas.
Daugiabučio namo modernizavimas gali būti atliekamas daugumos kaimynų sprendimu. Šio sprendimo dėka ne tik padidės turimo nekilnojamojo turto vertė, tačiau į gerąją pusę pasikeis ir gyventojų gyvenimo kokybė.
Geriau ryžtis pokyčiams, o ne gyventi nuolatiniuose remontuose
Pasitaiko situacijų, kuomet gyventojai suvokia, kad jų namą atnaujinti reikia, tačiau tam nesiryžta, mat išsigąsta išvydę investiciniame plane įrašytą paskaičiuotą sumą, skirtą namo modernizavimui. Tokiais atvejais jie pasirenka keisti vien stogą ar tvarkyti kritiškos būklės balkonus. Tačiau gyventojai nesusimąsto, kad atnaujinus vieną probleminę vietą, greitai atsiranda kita.
Vis tik jei žmonės suskaičiuotų, kiek kiekvieną mėnesį išleidžia smulkiems remonto darbams, turbūt juos ištiktų šokas. Sudėjus visiems kasmėnesiniams darbams skirtas išlaidas suma gaunasi labai panaši į tą, kurią gyventojas su kaimynais sumokėtų normaliai atnaujinęs namą vienu kartu. O juk tai padarius dingsta visos problemos, susijusios su namu ir didelėmis išlaidomis, skirtomis šildymui. Taip pat tokiu būdu gyventojai prisideda prie tvaraus rytojaus, kurį turime kurti kiekvienas.
Pokyčiai yra tiesiog būtini
Šiuo metu Kaune yra įgyvendinama energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa, kurios tikslas – atkurti ar pagerinti Kauno mieste esančių daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes. Tai būtina siekiant ne tik esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo, tačiau ir racionalaus energinių išteklių naudojimo.
Šiuo metu kvartalinės renovacijos projektų įgyvendinimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetinių darbų. Renovuojant daugiabučių namų ir kitų viešosios paskirties pastatų grupes bei sutvarkant gyvenamąją aplinką, privažiavimo kelius, gatvių apšvietimą ir kitą infrastruktūrą, pasiekiamas didesnis energinis efektyvumas.
Kvartalinės renovacijos dėka atnaujinami ne tik visi konkrečiame mikrorajone esantys daugiabučiai namai bei visuomeniniai pastatai, bet ir visapusiškai atnaujinama ir sutvarkoma gyvenamoji aplinka. O juk tai namų gyventojams suteikia ženkliai didesnę naudą.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
