Daugiabučių namų renovacija dažniausiai siejama su fasadų šiltinimu ar šildymo sistemų modernizavimu, tačiau viena svarbi, o neretai ir problemiškiausia pastato dalis lieka balkonai. Jų būklė daro tiesioginę įtaką ne tik estetikai, bet ir viso pastato saugumui bei ilgaamžiškumui. Šią temą išsamiai nagrinėjo KBMA statybų inžinierius Kęstutis Pažereckas seminare „Daugiabučių namų atnaujinimas: ką verta žinoti prieš priimant sprendimą“.
Balkonų konstrukcijų nusidėvėjimas – viena didžiausių problemų
Pasak specialisto, balkonai dažnai tampa konfliktų, nesusipratimų ir net finansinių ginčų tarp kaimynų priežastimi.
„Nesusikalbėjimo dėl atsakomybių atvejai dažniausiai atsiranda dėl nepakankamo įstatymų supratimo arba suvokimo, kad kiti jų nesupranta“, – pabrėžė K. Pažereckas.
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria daugiabučių gyventojai, yra balkonų konstrukcijų nusidėvėjimas. Ilgainiui dėl drėgmės poveikio ir netinkamos priežiūros pradeda trupėti betonas, koroduoja armatūra, silpnėja laikančiosios konstrukcijos.
„Tipinės problemos – tai trupantis balkono plokščių betonas ir koroduojanti armatūra, dažniausiai atsirandantys dėl netinkamo hidroizoliavimo ar lietaus vandens nuvedimo sprendimų nebuvimo“, – aiškino inžinierius.
Ne mažiau pavojingi ir metalinių konstrukcijų pažeidimai. Korozija gali paveikti ne tik estetines detales, bet ir esminius konstrukcinius elementus. Tokiais atvejais kyla reali grėsmė gyventojų saugumui, todėl delsimas imtis veiksmų gali turėti rimtų pasekmių.
Balkonų modernizavimas – daugiau nei kosmetinis remontas
Kalbėdamas apie sprendimus, K. Pažereckas akcentavo, kad balkonų modernizavimas neturėtų apsiriboti vien kosmetiniu remontu.
„Modernizavimo tikslas – ne tik atnaujinimas, bet ir ilgaamžiškumo bei saugumo užtikrinimas. Esminė kryptis yra sprendiniai, eliminuojantys drėgmės poveikį konstrukcijoms ir užtikrinantys pakankamą laikomąją gebą“, – teigė jis.
Šiuolaikiniai balkonų sprendimai orientuoti į kompleksinį rezultatą – ne tik konstrukcijų stiprumą, bet ir energinį efektyvumą. Didelis dėmesys skiriamas šilumos tiltelių eliminavimui, kokybiškam hidroizoliavimui ir ilgaamžėms medžiagoms. Tai reiškia, kad tinkamai atnaujinti balkonai prisideda ir prie bendro pastato energinio efektyvumo.
Teisiniai aspektai, kurių pamiršti nevalia
K. Pažereckas teigė, kad vis dėlto vien techninių sprendimų nepakanka. Taip pat itin svarbus yra teisinis aspektas. Anot jo, daugelis gyventojų vis dar klaidingai mano, kad balkonas yra tik juos turinčių gyventojų asmeninė nuosavybė. Pasak statybų inžinieriaus, situacija yra sudėtingesnė.
„Už balkonų laikančiąsias konstrukcijas yra vienodai atsakingi visi bendrijos nariai, nes tai priskiriama bendrosioms pastato konstrukcijoms. Tas pats taikoma ir aptvarams bei apsaugos nuo lietaus priemonėms“, – pabrėžė jis.
Tai reiškia, kad balkonų konstrukcijų remontas turi būti finansuojamas bendromis lėšomis, proporcingai visų gyventojų daliai. Tuo tarpu apdaila ar papildomi sprendimai gali būti laikomi individualia atsakomybe.
„Vadovaujantis logika, už balkono apdailą ar papildomus elementus turėtų būti atsakingas buto savininkas, kuris naudojasi šia erdve“, – paaiškino inžinierius.
Ragina ieškoti bendrų sprendimų
Seminare ekspertas aiškino, kad praktikoje didžiausi iššūkiai kyla būtent dėl finansavimo ir sprendimų apimties. Gyventojų lūkesčiai dažnai skiriasi: vieni nori tik būtinų remonto darbų, kiti siekia pilnos modernizacijos su stiklinimu ar estetiniais sprendimais, o dalis gyventojų apskritai norėtų, kad šios investicijos jų nepaliestų, kadangi balkonų jie neturi. Dėl to svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių taisyklių.
„Būtina dar prieš projektą apsibrėžti, kad bendromis lėšomis bus dengiamos tik būtinosios išlaidos, o už papildomus sprendimus turės susimokėti patys balkonų naudotojai“, – akcentavo K. Pažereckas.
Ekspertas taip pat pabrėžė bendruomenės susitarimo svarbą. Sprendimai dėl balkonų turi būti priimami įsiklausant į gyventojų nuomonę, tačiau kartu išlaikant architektūrinį vientisumą.
„Balkonai turi būti vienodi arba sistemiškai pasikartojantys, todėl būtina ieškoti kompromiso tarp individualių norų ir bendro pastato vaizdo“, – teigė jis.
Apibendrindamas savo pranešimą, K. Pažereckas pabrėžė, kad balkonų klausimas yra ne tik techninis, bet ir socialinis bei teisinis. Tinkamas pasirengimas, aiškus atsakomybių pasiskirstymas ir kokybiški sprendimai leidžia išvengti konfliktų ir užtikrina ilgalaikį rezultatą. Balkonų modernizavimas turėtų būti vertinamas kaip viso pastato atnaujinimo dalis, kuri prisideda prie saugumo, energijos išsaugojimo, estetikos ir gyvenimo kokybės gerinimo.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
