Nusprendus modernizuoti savo būstą natūraliai kyla daugybė klausimų. Nuo ko pradėti? Ar galima pretenduoti į valstybės paramą? Gal verta neskubėti ir tuomet ateityje pavyks pasinaudoti palankesnėmis sąlygomis? Tai – vos keletas probleminių klausimų, į kuriuos atsakymų ieško gyventojai.

„Daugiabutis namas – privati nuosavybė. Būna, žmonės galvoja, kad butas priklauso jiems, o kas už jo ribų – priklauso kažkam kitam, todėl kažkas kitas ir turi tuo rūpintis. Tai – neteisingas požiūris. Svarbu suprasti, kad privati nuosavybė visuomet reikalaus investicijų“, – teigia ekonomistas, finansų ir ekonomikos procesų valdymo vadovas, daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) ekspertas Edvinas Bindokas.

Jis Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) rengtame seminare daugiabučių namų bendruomenių atstovams kalbėjo tema: „Namo atnaujinimas administraciniu požiūriu: naudos ir rizikos“.

Daugiabučių namų modernizavimo programa: ką svarbu žinoti?

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programa. E. Bindokas aiškina, kad ji – lyg valstybės paskata tiems, kurie nori investuoti į savo daugiabučio namo sutvarkymą. Ši paskata apima tiek galimybę pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis, tiek ir tiesioginę finansinę paramą.

„Tačiau svarbu žinoti, jog parama nuolat keičiasi, vyksta pertvarkos. Vis tik tendencija tokia, kad parama nėra didėjanti. Šiandien dienai galioja fiksuoto įkainio modelis, pagal kurį parama skiriama įvertinus namo dydį ir tai, kokios siekiama energinės klasės“, – aiškina pašnekovas.

Anot eksperto, tikėtina, kad metams bėgant parama nedidės, o dėl infliacinių procesų statybos kainos kils. Todėl svarstantiems apie galimybę modernizuoti savo būstą vertėtų suskubti.

Kam už namo modernizavimą nereikia mokėti absoliučiai nieko?

E. Bindokas teigia, kad neretai žmonės baiminasi, kad norint atnaujinti daugiabutį jiems reiks labai brangiai mokėti, tačiau nė nežino, jog jiems priklauso socialinė parama.

„Reikia paraginti gyventojus nueiti į seniūniją ir išsiaiškinti, ar jiems priklauso kompensacija. Socialinė parama priklauso tiems, kurie turi teisę į šildymo kompensaciją. Jiems būsto modernizavimas nekainuoja absoliučiai nieko“, – nurodo ekspertas.

Jis aiškina, kad nepasiturintys daugiabučio namo butų savininkai, turintys teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, už modernizaciją nemoka absoliučiai nieko.

„Taip pat šimtaprocentine parama gali pasinaudoti ir Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 sausio 11–13 d. įvykių ir SSRS agresijos“, – itin vertinga informacija dalinasi pašnekovas.

Valstybės parama yra šimtaprocentinė, todėl tokiems gyventojams pastato atnaujinimas nekainuoja nieko.

Skirtingų pastatų modernizacijos kaina taip pat skiriasi

E. Bindokas primena, kad pasikeitus buto savininkui kredito už modernizaciją likutis pereina naujam savininkui.

„Tačiau apskritai atsakyti į klausimą, kiek kainuoja modernizacija, aš negaliu. Galiu pasakyti, kiek ji kainavo praeityje, o kiek kainuos ateityje atsakyti neįmanoma. Svarbu suvokti, kad atnaujinimo kaina priklauso nuo kiekvieno namo ir jo būklės“, – teigia ekspertas.

Jis nurodo, kad sužinoti, kiek kainuos namo modernizavimas, galima parengus investicinį planą. Tai – itin svarbus dokumentas, kuriame nurodoma, kokios bus naudojamos energinį efektyvumą didinančios priemonės.

„O kada daugiabučio namo atnaujinimas atsiperka? Į šį klausimą taip pat vienareikšmiško atsakymo nėra. Tik individualiai žmonės gali tai įvertinti. Tačiau tai darant būtina įvertinti įdiegtas energiją taupančias bei ją gaminančias priemones, šilumos energijos sąnaudų sumažėjimą“, – aiškina E. Bindokas.

Rizikos, kurių kartais galima išvengti

Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) ekspertas pasakoja, kad praktikoje, deja, susiduriama ir su tam tikromis rizikomis.

„Pavyzdžiui, nebūna atliktas namo techninės būklės vertinimas. Taip pat pasitaiko, kad yra neteisingai įvertinti butų savininkų lūkesčiai, ar dalis bendrųjų inžinerinių sistemų prieš modernizaciją jau yra pakeistos ar atnaujintos“, – vardija pašnekovas.

Taip pat, anot jo, gyventojai kartais susiduria su tam tikrais nuostoliais, mat prieš atnaujinant būstą būna individualiai pasikeitę buto langus ir balkono duris, būna įsistiklinę balkoną.

„Norint nepadaryti klaidų labai svarbu racionaliai rinktis modernizavimo priemones. Tai daroma rengiant investicinį planą“, – nurodo E. Bindokas.

Pašnekovas pasakoja, kad kartais susiduriama ir su kitomis problemomis, kurios lemia didesnes išlaidas. Pavyzdžiui, išlaidos gali didėti dėl šilumos punkto išsipirkimo būtinybės, paveldosaugos reikalavimų, būtinybės atlikti papildomas ekspertizes, pavyzdžiui, statinio konstrukcijų ekspertizę.

„Problemų kilti gali ir dėl kitų dalykų – netiksliai parengtos užduoties projektavimui, rangos darbų sutarties, komunikacijos su butų savininkais. Pasitaiko, kad gyventojų lūkesčiai neatitinka realios situacijos“, – vardija pašnekovas.

Butų ir kitų patalpų savininkų pareigos

E. Bindokas ragina nepamiršti, kad kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas turi tam tikrų pareigų. Pavyzdžiui, anot jo, negalima trukdyti vykstančiam atnaujinimo (modernizavimo) projektui. Anot jo, būtina sudaryti sąlygas darbus vykdantiems specialistams patekti į butą, balkoną ir pan.

„Taip pat svarbu užtikrinti priėjimą prie namo bendrųjų inžinerinių komunikacijų tiek bute, tiek kitose patalpose, pavyzdžiui, rūsiuose. Jei buto savininkas yra ūkio subjektas, jis turi apie tai informuoti administratorių“, – aiškina ekspertas.

Pašnekovas sako, kad daugiabučio namo atnaujinimas – daugiau nei vien tiesioginės ekonominės naudos siekimas. Gyventojai turėtų suprasti, kad šio projekto sėkmė priklauso nuo tam tikrų rizikų įsivertinimo bei priimtų teisingų sprendimų.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.