Ekspertas pasidalino rekomendacijomis dėl optimalių energinį efektyvumą didinančių priemonių apimties daugiabučiams namams nustatymo

Automatiškai išsaugotas juodraštis

Praėjusią savaitę Kauno būsto modernizavimo agentūra (KBMA) Kauno daugiabučių bendruomenių atstovus pakvietė į seminarą: „Daugiabučių modernizavimas: praktiniai patarimai bendruomenių atstovams“.

Renginyje dalyviams buvo pristatyti net penki aktualūs pranešimai. Vienas jų – „Rekomendacijos dėl optimalių energinį efektyvumą didinančių priemonių apimties daugiabučiams namams nustatymo“, kurį skaitė APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programos vystytojas, PENS ekspertas Vaidas Pribušauskas.

Energinio efektyvumo reikalavimai po modernizacijos

Pranešėjas dalyvius supažindino, kad po modernizacijos pastatui yra keliami tam tikri energinio naudingumo reikalavimai.

„Pagrindiniai jų – savitieji šilumos nuostoliai per pastato atitvaras, šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti, šiluminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti, pirminės energijos sąnaudos“, – naudinga informacija dalinosi ekspertas.

Anot jo, pagrindinės energinio efektyvumo gerinimo priemonių paketo dalys yra šios: pamatai, fasadai, stogas, perdanga, langai, balkono ir išorinės durys, grindys ant grunto ir rūsio perdanga, šildymo sistema, karšto vandens ruošimas ir cirkuliacija, vėdinimo sistemos, atsinaujinanti energetika.

Šildymo sistema: kas svarbiausia?

V. Pribušauskas teigė, kad šildymo sistema – vienas esminių dalykų, norint didinti energinį daugiabučio namo efektyvumą.

„Verta modernizuoti esamą šilumos punktą arba įrengti naują. Seni, elevatoriniai šilumos punktai, turi būti keičiami naujais. Šilumos punktas privalo būti pritaikytas dvivamzdei arba kolektorinei šildymo sistemai“, – sakė pranešėjas.

Anot jo, svarbus yra ir senų magistralinių vamzdynų keitimas naujais, kurie turėtų būti izoliuoti. Taip pat, siekiant energinio efektyvumo, turėtų būti įrengiami balansavimo ventiliai ir šilumos reguliatoriai. Vienvamzdė šildymo sistema turėtų būti keičiama į dvivamzdę arba kolektorinę.

„Svarbus ir didesnio šilumos laidumo radiatorių įrengimas, o taip pat – termostatinių vožtuvų sumontavimas, individualios apskaitos įrengimas“, – pasakojo ekspertas.

V. Pribušauskas aiškino, kad modernizuojant daugiabutį namą, magistraliniai vamzdynai turėtų būti keičiami ir šiltinami. Pakeičiami bei šiltinami turėtų būti seni šildymo sistemos, karšto vandens ir cirkuliaciniai stovų vamzdynai, kuomet jie įrengti gyvenamosiose patalpose ir kanaluose.

Vėdinimo sistema: šiuos dalykus turėtų žinoti kiekvienas

Seminaro metu pranešėjas teigė, kad kiekviename bute ir kitose patalpose, taip pat ir rūsyje, būtina užtikrinti tinkamą vėdinimą.

„Rekomenduoja įrengti mechaniškai organizuotą vėdinimo sistemą, kuri tiektų šviežią orą per hibridines (automatines) orlaides, reguliuojančias srautą pagal patalpos drėgmės lygį, o oras būtų pašalinamas naudojant stoginius ventiliatorius ar deflektorius“,  – pasakojo V. Pribušauskas.

Anot jo, decentralizuota mechaninė vėdinimo sistema su šilumos rekuperacija turėtų būti įrengiama kiekvienam daugiabučio pastato butui atskirai. Ši sistema privalo būti komplektuojama pagal buto techninius duomenis. Ji gali būti su arba be elektrinės tiekiamo oro pašildymo funkcijos.

„Kitas variantas oro kokybei patalpose užtikrinti – centralizuota mechaninio vėdinimo sistema su šilumos atgavimu (rekuperacija). Centrinį rekuperatorių galima įrengti ant stogo, pastogėje, ar kitoje techninėje patalpoje. Ši sistema gali būti su arba be tiekiamo oro pašildymo funkcijos“, – aiškino ekspertas.

Jis teigė, kad rekomenduojama įvertinti galimybes vėdinimo vamzdynus montuoti laiptinėse, integruojant juos į sienų ar šachtų konstrukcijas.

Daugiabučio pamatai: ką būtina įvertinti?

V. Pribušauskas seminaro dalyviams akcentavo, kad požeminė pamatų dalis turėtų būti šiltinama įvertinus, ar gruntas yra sausas, ar reikia drėgmei atsparesnės termoizoliacijos.

„Rekomenduojama įvertinti drenažo sistemos poreikį aplink pastatą. Standartinis pamatų įgilinimas yra apie 0,6 m. Didesnis šiltinimo gylis gali pagerinti pastato energinį efektyvumą, tačiau būtina įvertinti, ar tai nesukels konstrukcinių problemų, pavyzdžiui, pastato stabilumo ar galimo gruntų paplovimo rizikų“, – teigė pranešėjas.

Anot jo, cokolio apdailai tinka struktūrinis tinkas, bet plytelių apdaila yra ilgaamžiškesnė, užtikrina didesnį atsparumą krituliams ir temperatūros poveikiui.

Vėdinamas ir nevėdinamas fasadas: kokie svarbiausi skirtumai?

Ekspertas seminaro dalyviams papasakojo ir apie nevėdinamo (tinkuoto) ir vėdinamo fasadų skirtumus.

„Nevėdinamam fasadui termoizoliacijai dažniausiai naudojama putų polistirenas arba mineralinė vata. Tinkuoto fasado sistema pasižymi santykinai mažesnėmis pradinėmis įrengimo investicijomis, tačiau šiltinimo darbų vykdymą riboja sezoniškumas. Taip pat šis variantas taikomas sienoms nešildomuose balkonuose ir lodžijose, kurios ribojasi su šildomomis patalpomis“, – naudinga informacija dalinosi ekspertas.

Jis teigė, kad pasirinkus vėdinamą ar skydinį fasadą termoizoliacijai dažniausiai naudojama mineralinė vata, o fasado apdailai – fibrocementinės plokštės, plytelės ir pan., kurios yra atsparios atmosferos poveikiui ir lengvai prižiūrimos.

„Vėdinamo fasado sistema reikalauja didesnių įrengimo sąnaudų dėl konstrukcijos medžiagų ir vėdinamo oro tarpo įrengimo. Dėl mažesnio šiluminio laidumo rekomenduojama numatyti nerūdijančio plieno tvirtinimo elementus, kurie kerta termoizoliacinį sluoksnį“, – pasakojo V. Pribušauskas.

Anot jo, atnaujinant fasadus būtina papildomai įvertinti elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (ar cokolio) atitraukimą.

Perdanga ir stogas: naudingi patarimai

Ekspertas seminaro dalyviams pabrėžė, kad numatant stogo šiltinimo darbus būtina įvertinti ir stogo ploto padidėjimą aplink perimetrą, kuris atsiranda atitinkamu storiu apšiltinus pastato sienas, o taip pat ir per parapeto paaukštėjimą.

„Pagalvoti reikia ir apie stoge esančių ventiliacijos kaminėlių apšiltinimą, apsauginės tvorelės įrengimą, žaibosaugos sistemą, kondicionierių išorinių blokų perkėlimo ar naujų įrengimo poreikį ir galimybes, saulės šviesos elektrinės įrengimo galimybes“, – vardijo V. Pribušauskas.

Anot jo, numatant pastogės šiltinimo darbus, būtina įvertinti pastogės natūralų vėdinimą, pastogėje esančių parapetų plotą, vėdinimo kaminėlių remonto poreikį, jų paviršiaus plotą, įlipimo į pastogę liuko, durų, užlipimo kopėtėlių keitimą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į ant pastogės perdangos esamų nenaudojamų atliekų išgabenimo poreikį.

Grindys ant grunto ir rūsio perdanga

V. Pribušauskas seminaro dalyviams pasakojo ir apie grindis ant grunto. Anot jo, polistireninis putplastis (EPS) turėtų būti naudojamas tuomet, kai patalpos yra sausoje aplinkoje.

„Ekstrudinis polistireninis putplastis (XPS) yra rekomenduojamas drėgnesnėse aplinkose, mat jis pasižymi drėgmei atsparesne termoizoliacija. Renovacijos metu būtina numatyti esamų grindų demontavimą ir inžinerinių vamzdynų keitimą arba naujų įrengimą. Taip pat, svarbu žinoti, kad galima įrengti grindų šildymo sistemą“, – aiškino specialistas.

Jo teigimu, šiltinant rūsio lubas yra rekomenduojama numatyti mineralinės vatos termoizoliacines plokštes padengtas gruntu.

Langai, balkonų ir išorinės durys: svarbiausios rekomendacijos

Seminaro metu ekspertas teigė, kad jei langai yra seni, nuo pastato statybos laikų nepakeisti, privaloma juos keisti naujais – tai būtina patalpų sandarumui ir energiniam efektyvumui užtikrinti.

„Jei butas langus yra nesenai pasikeitęs ir gali pateikti langų įsigijimo dokumentus bei eksploatacinių savybių deklaraciją, rekomenduojama šiuos langus palikti ir nekeisti naujais. Vis tik tai gali negalioti, jei siekiama A klasės. Jei pastatas po renovacijos sieks aukštos energinės klasės, visi (arba beveik visi) langai ir balkono durys turės būti keičiami naujais, išnešant juos į termoizoliacijos sluoksnį. Taip pat labai svarbu tai, kad  jei yra keičiami butų langai, rekomenduojama juos numatyti išties šiltus, su 3-jų stiklų stiklo paketu“, – pasakojo V. Pribušauskas.

Anot eksperto, jei laiptinė turi nešildomą tambūrą, išorinės durys turi būti keičiamos naujomis, arba jos turi turėti eksploatacinių savybių deklaraciją, kurioje nurodytas šilumos perdavimo koeficientas ne didesnis kaip 1,6 W/(m²·K).

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.