Nekilnojamojo turto registro duomenimis, net 90 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių pastatyti iki 1993 metų. Tokių būstų energetinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei tų, kurie yra pastatyti pagal atnaujintus normatyvus arba yra renovuoti. Ir nors pastaraisiais metais vis daugiau šalies gyventojų pasiryžta investuoti į ekonomiškesnį, tvaresnį bei gražesnį būstą ir pritarę namo renovacijai džiaugiasi pokyčiais, atsiranda ir tokių, kurie renovacijai nepritaria. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai pastebi, kad vienas populiariausių renovacijai nepritariančių gyventojų argumentų yra tas, kad, anot jų, daugiabutis namas ir taip yra sandarus bei šiltas, o jį renovavus sąskaitos už šildymą liks panašios. Tai – absoliutus mitas.
„Kiauras“ namas – tuštesnė piniginė
Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Ir tai – neišvengiama, mat per suskilinėjusias bei susidėvėjusias tapblokines sienų siūles, neatnaujintą šilumos mazgą, nesandarius langus ir kiaurą stogą su šiluma į orą „išleidžiami“ ir dideli pinigai, skirti mokesčiams.
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas, vidutiniškai gali sutaupyti 40–70 proc. jam šildyti naudojamos energijos. Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio.
Svarbu akcentuoti tai, kad, anot ekspertų, daugiausia šilumos būstas netenka per kiaurą stogą, senus langus, neapšiltintas sienas bei nerenovuotą rūsį.
Sandarumo testas –būdas įsitikinti, kad namas tikrai sandarus
Vis tik atsiranda tokių gyventojų, kurie kategoriškai neigia tai, kad jų namas – nesandarus, nors ir yra senos statybos bei itin prastos būklės. Ir nors savo nuomonę turėti gali kiekvienas, Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai tokių gyventojų visada pasiteirauja, ar jų gyvenamajame name buvo atliktas sandarumo testas. Absoliuti dauguma gyventojų pasako, kad ne. O jei šis testas nėra atliktas, tikrai negalima sakyti, kad pastatas – sandarus. Pažymėtina tai, kad periodinių statinio apžiūrų metu inžinieriai pažymi, kad namo tarblokinės siūlės yra suskilinėjusios, vietomis – aptrupėjusios, tačiau gyventojai nematydami visiško siūlių ištrupėjimo teigia, kad jų būklė – gera.
Pastato sandarumo testas atliekamas realiais bandymais, o ne tik įvertinant projektinę pastato dokumentaciją.
Todėl net jei gyventojai ir nejaučia savo bute akivaizdžiai pučiančio vėjo, negalima teigti, kad būstas – sandarus. Renovavus tokį namą gyvenimas turėtų pasidaryti komfortiškesnis, o kiekvieną mėnesį gaunamos sąskaitos už šildymą – mažesnės.
Nuomonė pasikeičia išgirdus realius pavydžius
Sandariame name gyventi ne tik jaukiau, komfortiškiau, tačiau ir pigiau. Kauno miesto gyventojams, kurie yra įsitikinę, jog renovavus namą jų gaunamos sąskaitos už šildymą nesumažės, specialistai pateikia ir konkretų pavyzdį.
Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai palygino du, identiško, 60 kv. m. ploto, butus. Skirtumas tik tas, kad Kaune, Pramonės pr. 93 numeriu pažymėtas, dar 1976 metais statytas namas – nerenovuotas, o esantis Pramonės pr. 91 – pastatytas 1973 ir baigtas renovuoti 2022 metais. Palyginus sąskaitas identiško ploto butuose galima maloniai nustebti. Pavyzdžiui, nerenovuoto namo buto šeimininkai 2022 lapkričio mėnesį už šildymą mokėjo net 80,41 eurų, o renovuoto buto šeimininkams tą patį mėnesį teko išleisti vos 26,1 eurų, skirtų šildymui. Tokia pati situacija buvo ir kitais lyginamais mėnesiais. Nerenovuoto namo buto šildymas kainavo net keletą kartų brangiau, lyginant su renovuoto namo buto šildymo sąskaitomis. Tai – akivaizdus argumentas, kad investuoti į pokyčius verta.
Valstybė remia daugiabučio namo atnaujinimą
Gyventojams, kurie yra pasiryžę pokyčiams bei nori gyventi moderniuose namuose, padeda ir valstybė. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai informuoja, kad valstybė remia itin svarbias namo atnaujinimo priemones. Pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) reguliariai skelbia kvietimus teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti. Pasinaudojus parama galima pigiau persitvarkyti ar pasikeisti šildymo ir karšto vandens sistemas, taip pat persitvarkyti, pasikeisti ar įsirengti ir ventiliacijos bei rekuperacijos sistemas. Valstybė remia ir stogo, rūsio perdangos bei fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimą. Norintiems gyventi jaukiai ir gražiai aktualu ir tai, kad pasinaudoti parama galima ir balkonų ar lodžijų įstiklinimui, laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimui. Pigiau įmanoma pasikeisti ir butų bei kitų patalpų langus į mažesnio šilumos pralaidumo langus. Daugiabučiuose, kuriuose yra įrengtas liftas, pastarasis taip pat gali būti atnaujintas.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495
Kitus itin populiarius mitus apie daugiabučių renovaciją aptarsime jau visai netrukus!
