Daugelis Lietuvos miestų gyvenamųjų rajonų šiandien vis dar remiasi urbanistiniu modeliu, kuris buvo sukurtas prieš kelis dešimtmečius. Sovietmečiu statyti daugiabučių kvartalai buvo projektuojami pagal to meto visuomenės poreikius: šeimos turėjo kitokį gyvenimo ritmą, automobilių buvo gerokai mažiau, žmonės daugiau naudojosi viešuoju transportu, o kiemų funkcijos buvo aiškiai apibrėžtos – vaikų žaidimo aikštelės, žaliosios zonos, pėsčiųjų takai ir vietos trumpam poilsiui.

Tačiau šiandien miestų gyventojų gyvenimo būdas stipriai pasikeitė. Daugiabučių kiemuose atsirado gerokai daugiau automobilių, išaugo poreikis patogiai judėti dviračiais ir paspirtukais, keičiasi vaikų laisvalaikio įpročiai, daugėja elektromobilių, o visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama senjorų patogumui ir saugumui. Dėl to prieš kelis dešimtmečius suprojektuotos erdvės ne visada gali patenkinti šiandienos gyventojų poreikius.

Šiuolaikinis požiūris į kiemą keičiasi – jis nebėra tik tarpinė teritorija tarp namų. Tai gyvenamosios aplinkos dalis, kuri turi būti pritaikyta skirtingoms kartoms, judėjimo būdams ir kasdieniams žmonių poreikiams.

Kiemai buvo projektuojami kitokiam gyvenimo būdui

Sovietmečio daugiabučių kvartalai buvo kuriami pagal tuo metu vyravusias urbanistines idėjas. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas greitam ir efektyviam būsto statymui, dideliam gyventojų skaičiui apgyvendinti ir bazinių funkcijų užtikrinimui.

Tuo laikotarpiu kiemuose buvo numatomos žaliosios erdvės, vaikų žaidimo aikštelės, pėsčiųjų takai ir nedidelės automobilių stovėjimo aikštelės. Tačiau daugelis sprendimų buvo paremti tuometine realybe, kai vienam daugiabučio gyventojui tekdavo kur kas mažiau asmeninio transporto priemonių nei šiandien.

Keitėsi ne tik infrastruktūros poreikiai, bet ir pats žmonių gyvenimo būdas. Šiandien daugiau laiko praleidžiama individualiose veiklose, šeimos turi kitokius kasdienius įpročius, atsirado naujų judėjimo formų, o gyventojai tikisi didesnio komforto ir funkcionalumo savo aplinkoje.

Todėl daugelis senųjų kiemų susiduria su problema – jie buvo sukurti kitai epochai, o šiandien turi prisitaikyti prie visiškai kitokių miesto gyventojų lūkesčių.

Automobilių skaičius pakeitė kiemų struktūrą

Vienas ryškiausių pokyčių, pakeitusių daugiabučių kiemus, yra sparčiai išaugęs automobilių skaičius. Kai buvo projektuojami dauguma sovietinių gyvenamųjų rajonų, automobilis daugeliui šeimų dar nebuvo kasdienė būtinybė. Todėl automobilių stovėjimo vietų buvo numatoma gerokai mažiau nei jų reikia šiandien.

Dėl to daugelio daugiabučių kiemuose atsirado nuolatinė konkurencija dėl vietos automobiliui. Transporto priemonės užima žaliąsias zonas, trukdo pėstiesiems, mažina vaikų saugumą ir keičia bendrą kiemo charakterį.

Šiuolaikinis teritorijų planavimas ieško naujo balanso – kaip užtikrinti pakankamą automobilių infrastruktūrą, tačiau kartu išsaugoti erdves žmonėms. Kiemas negali tapti vien stovėjimo aikštele, nes tai mažina gyvenamosios aplinkos kokybę.

Vis dažniau kalbama apie poreikį kompleksiškai pertvarkyti kiemus: aiškiai atskirti automobilių zonas, sutvarkyti judėjimo srautus, įrengti patogius takus ir išsaugoti daugiau vietos želdynams bei poilsiui.

Vaikų poreikiai pasikeitė – aikštelės nebėra vienodos visiems

Sovietmečiu daugelyje kiemų įrengtos vaikų žaidimų aikštelės buvo panašios viena į kitą – smėlio dėžė, sūpynės, čiuožykla ir keli paprasti įrenginiai. Šiandien vaikų poreikiai ir požiūris į žaidimų erdves pasikeitė.

Šiuolaikinės vaikų erdvės kuriamos taip, kad skatintų kūrybiškumą, judėjimą ir skirtingo amžiaus vaikų veiklas. Vien standartinių įrenginių dažnai nebeužtenka – svarbu turėti vietų aktyviam žaidimui, pažinimui, bendravimui.

Taip pat keičiasi tėvų lūkesčiai. Jiems svarbu, kad vaikų erdvės būtų saugios, matomos iš gyvenamųjų namų, tinkamai apšviestos ir pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams.

Todėl senosios žaidimų aikštelės dažnai neatitinka šiandienos supratimo apie kokybišką vaikų aplinką. Modernizuojant kiemus vis dažniau siekiama kurti universalesnes erdves, kurios būtų patrauklios ne tik mažiesiems, bet ir visai šeimai.

Dviračiai ir naujos transporto priemonės keičia judėjimo įpročius

Prieš kelis dešimtmečius dviračiai daugelyje daugiabučių kvartalų nebuvo vertinami kaip kasdienė transporto priemonė. Šiandien situacija visiškai kitokia – vis daugiau žmonių dviračiais ir paspirtukais vyksta į darbą, mokyklą ar laisvalaikio veiklas.

Tai kelia naujus reikalavimus gyvenamosioms teritorijoms. Reikia ne tik patogių ir saugių takų, bet ir vietų dviračiams laikyti, galimybių patogiai judėti tarp namų, viešojo transporto stotelių ir kitų miesto erdvių.

Seni kiemai dažnai nebuvo projektuoti tokiems judėjimo būdams. Pėsčiųjų takai gali būti nepritaikyti aktyviam judėjimui, trūksta aiškaus dviračių infrastruktūros sprendimo, o dviračių laikymas tampa gyventojų problema.

Ateities kiemuose vis daugiau dėmesio turės būti skiriama įvairiems judėjimo būdams, nes miesto gyventojų pasirinkimai tampa įvairesni.

Elektromobiliai atneša naujų iššūkių

Transporto pokyčiai nesibaigia ties dviračiais. Augantis elektromobilių skaičius taip pat keičia požiūrį į daugiabučių teritorijas.

Tradiciniai kiemai dažniausiai nebuvo projektuoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai. Todėl ateityje reikės spręsti, kaip įrengti įkrovimo vietas taip, kad jos būtų patogios gyventojams, tačiau neužgožtų kitų kiemo funkcijų.

Elektromobilių plėtra kelia ne tik techninius, bet ir planavimo klausimus. Reikia įvertinti elektros tinklų galimybes, automobilių stovėjimo organizavimą ir bendrą teritorijos išdėstymą.

Tai dar vienas pavyzdys, kaip greitai keičiasi miestų gyventojų poreikiai ir kaip svarbu gyvenamąsias erdves pritaikyti ateičiai.

Senjorams reikia saugios ir patogios aplinkos

Visuomenės senėjimas taip pat keičia reikalavimus gyvenamajai aplinkai. Daugelis sovietmečiu suprojektuotų kiemų nebuvo pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms ar gyventojams, turintiems judėjimo sunkumų.

Šiandien svarbu užtikrinti patogius takus, mažesnius aukščių skirtumus, gerą apšvietimą, suoliukus poilsiui ir lengvą prieigą prie visų svarbiausių vietų.

Senjorams kiemas dažnai yra viena svarbiausių kasdienio gyvenimo erdvių. Tai vieta trumpam išėjimui į lauką, susitikimui su kaimynais ar poilsiui netoli namų.

Todėl universalaus dizaino principai tampa vis svarbesni. Kiemas turi būti patogus ne tik aktyviam jaunam žmogui, bet ir vaikui, tėvams su vežimėliais, senjorams ar žmonėms su negalia.

Ateities kiemas – erdvė visai bendruomenei

Šiandien daugiabučių kiemų atnaujinimas tampa ne tik estetikos klausimu. Tai galimybė iš naujo įvertinti, kaip žmonės gyvena mieste ir kokių erdvių jiems reikia.

Kokybiškas kiemas turi suderinti skirtingus poreikius: užtikrinti patogų automobilių stovėjimą, sudaryti sąlygas judėti dviračiais, turėti saugias vaikų zonas, išlaikyti žaliąsias erdves ir būti patogus vyresnio amžiaus gyventojams.

Sovietmečiu sukurti kvartalai šiandien yra svarbi miestų dalis, todėl jų nereikia vertinti kaip pasenusios infrastruktūros. Tinkamai atnaujinti jie gali tapti patogiomis, gyvybingomis ir šiuolaikiškoms bendruomenėms pritaikytomis gyvenamosiomis erdvėmis.

Kiemas nebėra tik vieta tarp daugiabučių. Tai erdvė, kurioje atsispindi miesto pokyčiai, žmonių poreikiai ir gyvenimo kokybės supratimas.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.