Atnaujinant daugiabutį dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama tam, kas akivaizdžiausiai matoma ir lengviausiai išmatuojama – mažesnėms šildymo sąskaitoms, šiltesniam būstui, naujam fasadui ar ilgesniam pastato tarnavimo laikui. Tačiau kasdienę gyvenimo kokybę lemia ne tik pats namas. Vos išėję pro laiptinės duris gyventojai susiduria su visai kitais iššūkiais – automobilių stovėjimo vietų trūkumu, nusidėvėjusiais šaligatviais, nepakankamu apšvietimu, nesaugiomis vaikų žaidimų erdvėmis ar nepatogiomis poilsio zonomis. KBMA specialistai pabrėžia, kad šiandien sėkminga renovacija nebegali apsiriboti vien pastatu – vis daugiau dėmesio skiriama visai gyvenamajai aplinkai ir kvartaliniam požiūriui.
Šiltas namas dar negarantuoja patogaus gyvenimo
Gyventojai, svarstantys apie daugiabučio renovaciją, dažniausiai pirmiausia galvoja apie energinį efektyvumą. Tai natūralu – mažesnės šildymo išlaidos ir didesnis būsto komfortas yra vieni svarbiausių renovacijos privalumų. Vis dėlto kasdienis gyvenimas prasideda ne bute, o vos pravėrus namų duris.
Jeigu kieme sudėtinga rasti vietą automobiliui, po lietaus tenka bristi per balas, vaikams nėra saugios vietos žaisti, o vakare trūksta apšvietimo, net ir visiškai atnaujintas daugiabutis neišsprendžia visų gyventojų problemų.
Todėl urbanistai vis dažniau kalba apie tai, kad renovacijos sėkmė turėtų būti vertinama ne vien pagal sumažėjusias energijos sąnaudas. Ne mažiau svarbu, kaip pasikeičia žmonių kasdieniai įpročiai, ar kiemas tampa patogesnis, saugesnis ir labiau pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams.
Kiemas – vieta, kurioje praleidžiame daugiau laiko, nei atrodo
Nors dažnai atrodo, kad kiemas yra tik pereinamoji erdvė, iš tikrųjų jis tampa svarbia kasdienio gyvenimo dalimi. Ryte čia skubama į darbus ar mokyklą, vakare grįžtama namo, savaitgaliais vaikai leidžia laiką žaidimų aikštelėse, gyventojai vedžioja augintinius ar tiesiog ilsisi lauke.
Būtent todėl net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei. Patogūs pėsčiųjų takai, daugiau žalumos, apgalvotas automobilių parkavimas, poilsio zonos ir kokybiškas apšvietimas kuria aplinką, kurioje žmonės nori būti, o ne tik kuo greičiau ją pereiti.
Tokios erdvės taip pat skatina bendruomeniškumą. Gyventojai dažniau susitinka, užmezga pokalbius, vaikai susiranda draugų, o kiemas tampa ne automobilių stovėjimo aikštele, bet bendruomenės susitikimų vieta.
Skirtingoms gyventojų grupėms – skirtingi poreikiai
Vienas didžiausių iššūkių planuojant gyvenamąją aplinką yra tai, kad ja naudojasi labai skirtingi žmonės. Jaunos šeimos tikisi saugių vaikų žaidimų aikštelių ir patogių takų vežimėliams. Vyresnio amžiaus gyventojams svarbūs suoliukai, geras apšvietimas ir lygūs šaligatviai, leidžiantys saugiai judėti. Tuo metu automobilių savininkams aktualiausia tampa parkavimo vietų stygius.
Šiuolaikinis kiemo planavimas siekia suderinti visų šių grupių poreikius. Vietoje chaotiškai sustatytų automobilių atsiranda aiškiai suplanuotos stovėjimo vietos, daugiau erdvės pėstiesiems, želdynams ir poilsio zonoms. Tokie sprendimai ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir padeda sumažinti konfliktus tarp kaimynų, kurie neretai kyla dėl bendrų erdvių naudojimo.
Sovietmečio kiemai buvo projektuojami visai kitokiam gyvenimui
Daugelis Kauno daugiabučių kvartalų buvo projektuojami prieš kelis dešimtmečius, kai gyventojų įpročiai ir poreikiai buvo visiškai kitokie. Tuo metu šeimos dažniausiai turėjo vieną arba visai neturėjo automobilio, nebuvo dviračių infrastruktūros poreikio, mažiau dėmesio buvo skiriama universaliam dizainui ir žmonių su judėjimo negalia poreikiams.
Per kelis dešimtmečius situacija iš esmės pasikeitė. Automobilių skaičius išaugo kelis kartus, daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį, nori kokybiškų viešųjų erdvių, daugiau žalumos ir saugios aplinkos vaikams.
Todėl vien atnaujinti pastatą šiandien nebepakanka. Keistis turi ir aplinka, kuri buvo projektuota visai kitokiai visuomenei.
Ekspertai: ateitis priklauso ne pavieniams namams, o kvartalams
Specialistai pabrėžia, kad visoje Europoje vis labiau įsitvirtina kvartalinės renovacijos principas. Jo esmė – atnaujinti ne tik pastatą, bet ir visą jį supančią infrastruktūrą.
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistų teigimu, būtent toks požiūris leidžia pasiekti didžiausią naudą gyventojams. Kai kartu planuojami tiek daugiabučio atnaujinimo, tiek kiemo sprendiniai, galima efektyviau išnaudoti erdvę, geriau organizuoti automobilių stovėjimą, numatyti daugiau želdynų, poilsio vietų ir saugių takų.
Prie to prisideda ir Kauno miesto programa „(R)evoliucija“, suteikianti galimybę daugiabučių namų grupėms, nusprendusioms modernizuoti savo pastatus, kartu atnaujinti ir bendras lauko erdves. Tokiu būdu renovacijos nauda neapsiriboja vien mažesnėmis šildymo sąskaitomis – ji tampa matoma visame kvartale.
Tikrasis pokytis prasideda už namo durų
Renovacija neabejotinai padidina pastato energinį efektyvumą, komfortą ir vertę. Tačiau gyventojų kasdienę savijautą dažnai labiausiai lemia tai, kas jų laukia už laiptinės durų. Tvarkingas, saugus ir patogus kiemas leidžia kitaip patirti savo gyvenamąją aplinką – daugiau laiko praleisti lauke, saugiau judėti, lengviau rasti vietą automobiliui ir mėgautis kokybiškomis viešosiomis erdvėmis.
Todėl šiandien vis dažniau kalbama ne apie atskirų daugiabučių, o apie visų kvartalų atsinaujinimą. Juk tik tada, kai kartu keičiasi ir namas, ir jį supanti aplinka, renovacija tampa visaverčiu pokyčiu, kurį gyventojai jaučia kiekvieną dieną.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
