KBMA_Logo_web_white

„Šilti namai – jaukūs kiemai“: daugiabučių kvartalo atnaujinimui nusiteikę Eigulių gyventojai planuoja nemokamai įsirengti rekreacines erdves

„Kokybiškai atnaujintas daugiabutis labai pagerina gyvenimo kokybę“,  sako 199-osios butų savininkų bendrijos (BSB) pirmininkė Jūratė Dubinskienė. Tam pritaria ir KTU ekspertai, pridėdami, kad tinkamai prižiūrimi ir tvarkomi daugiabučiai gali tarnauti bent 100 metų. Pokyčiams pasiryžusi su P. Lukšio ir V. Landsbergio-Žemkalnio gatvėmis besiribojanti šešių namų grupė ne tik džiaugiasi atliktos renovacijos nauda, bet ir pretenduoja pasinaudoti šimtaprocentine miesto finansine parama kiemams tvarkyti.

Šiltesni ir patrauklesni būstai

„Šilti namai – jaukūs kiemai“, – tokiu šūkiu Kauno miesto programa „(R)evoliucija“ kviečia daugiabučių kvartalų gyventojus atnaujinti būstus ir užsitikrinti nemokamą aplinkos sutvarkymą. Tarp pirmųjų pretendentų – šešių namų grupė P. Lukšio g. ir V. Landsbergio-Žemkalnio gatvėse.

„Po renovacijos bendrijai priklausantys pastatai tapo gerokai sandaresni ir šiltesni. Padidėjo būsto vertė, atsirado ir norinčiųjų butus įsigyti. Ką jau kalbėti apie pagražėjusią aplinką ir pagerėjusią savijautą. Apšiltinus pastatus, ženkliai  sumažėjo šilumos suvartojimo kiekis. Bendrijos namuose įrengta individuali šilumos apskaita, todėl kiekvieno buto gyventojai gali pagal poreikį pasirinkti norimą temperatūrą“, – daugiabučių atnaujinimo privalumus vardija 199-osios BSB pirmininkė Jūratė Dubinskienė.

Pasak jos, po daugiabučių atnaujinimo labiausiai pasijautė šildymo kainos pokyčiai. Pavyzdžiui, pastarąjį mėnesį viename bute už keturių kambarių šildymą sumokėta viso labo 19,72 Eur. Dar 8,69 Eur atsiėjo tinkamos temperatūros palaikymas laiptinėje. Bute išjungus šildymą, jame vyrauja 21 laipsnis šilumos.

Seni – energetiškai neefektyvūs

KTU Architektūros ir statybos instituto direktoriaus dr. Raimondo Bliūdžiaus teigimu, visi iki 1992 metų, o daugelis ir iki 2000 metų statytų pastatų neatitinka netgi minimalių energinio efektyvumo ir sandarumo reikalavimų, todėl jų šildymui naudojama daug energijos. O būtent daugiabučio atnaujinimas gali pagerinti vidaus mikroklimatą.

„Atnaujinus šildymo sistemą, tampa tolygesnis patalpų šildymas, atsiranda reguliavimo ir apskaitos butuose galimybės. Atnaujinus karšto vandens ruošimo sistemą, taupoma ne tik šiluminė energija, bet ir vanduo, nes šiltas vanduo greičiau pasiekia vartotoją. Senuose daugiabučiuose paprastai yra problemų ir dėl vėdinimo sistemos – nesandarūs langai ir neefektyvios orlaidės orui patekti bei vėdinimo kanalai virtuvėse ir sanmazguose orui pašalinti. Sumontavus sandarius langus, oro kaita tampa nepakankama, todėl patalpose didėja oro drėgnumas, susidaro sąlygos kauptis pelėsiams patalpų išoriniuose kampuose“, – dažniausiai pasitaikančias senų daugiabučių problemas aptaria R. Bliūdžius.

Ekspertas prideda, kad daugiabutį atnaujinti pravartu atsiradus įvairiems defektams. Tai gali būti stogo hidroizoliacijos nusidėvėjimas ir konstrukcijų drėkimas, fasado apdailos arba konstrukcinių jungčių pažeidimai.

„Patirtis rodo, kad kai kurių pastato konstrukcijų remonto darbai tampa pigesni, o jų patikimumas padidėja, kai jie vykdomi kartu su pastato renovacija. Geras pavyzdys yra daugiabučių pastatų sienų tarppanelinių siūlių sandarinimas. Tai brangus ir ne visada sėkmingas remontas, kai pastatas neapšiltinamas. Tačiau kartu įrengiant išorines apšiltinimo sistemas, siūlės remontas tampa paprastas ir nebrangus“, – tikina R. Bliūdžius.

Tinkama priežiūra – šimtmečio garantas

Pašnekovo manymu, kai kuriais atvejais gyvenimas renovuotame daugiabutyje gali būti netgi pigesnis nei naujos statybos name.

„Seni daugiabučiai dažniausiai yra arčiau miesto centro, netoli parduotuvių, mokyklų, vaikų darželių, darboviečių, todėl mažėja transporto išlaidos, taupomas laikas kelionėms, įskaitant vaikų vežiojimą. Toks sulyginimas tinka tik tada, kai senas daugiabutis renovuotas kompleksiškai, ne tik apšiltinant sienas ir stogus, bet ir atnaujinus vidaus inžinerines sistemas, įrengus energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir jos panaudojimą pastato reikmėms, sutvarkius statinio infrastruktūrą bei aplinką, – aiškina R. Bliūdžius. – Tokioje patrauklioje vietoje esančio buto komercinė vertė gali prilygti, o kai kuriais atvejais net ir aplenkti naujos statybos būsto vertę.“

Kitas KTU Architektūros ir statybos instituto ekspertas dr. Mindaugas Augonis prideda, kad tinkamai prižiūrimi ir remontuojami ar renovuojami daugiabučiai gali tarnauti ir daugiau nei 100 metų.

Įgyvendins gyventojų norus

6 namų kvartalas P. Lukšio g. ir V. Landsbergio-Žemkalnio gatvėse jau pradėjo diskusijas su savivaldybės ir Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) atstovais. Kūrybinėse dirbtuvėse planuojama aptarti viziją bei ieškoti sprendimų gyventojų patogumui didinti – nuo vietų automobiliams iki laisvalaikio erdvių.

„Norėtume teritoriją iškloti trinkelėmis, apsodinti medžiais, įrengti šaligatvius, automobilių aikšteles, vaizdo stebėjimo kameras, LED šviestuvus, užkardus. Rekreacinėse erdvėse galvojame apie sveiko gyvenimo būdo skatinimą, todėl kiemuose prioritetą teiktume pėstiesiems“, – apie laukiamus pokyčius kalba 199-osios BSB pirmininkė J. Dubinskienė.

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Gedemino Barčausko teigimu, dar šiemet planuojama skelbti pirmąjį paraiškų priėmimo laikotarpį sklypo formavimo procedūroms. Į jas pretenduos tik daugiaaukščius atnaujinančios ar tai padariusios namų grupės.

„Pabrėžiame, kad miestas veiksmų nesiims tol, kol gyventojai neapsispręs atsinaujinti savo pastatų. Teritorijas nemokamai tvarkysime pagal pageidavimus tik sulaukę pačių kauniečių iniciatyvos. O tokių jau turime“, – akcentuoja G. Barčauskas.

Dalintis: