Vienam gyventojui daugiabučio kieme labiausiai trūksta suoliuko, kitam – vietos automobiliui. Vienas norėtų vaikų žaidimų aikštelės, kitas svajoja apie daugiau žalumos ir ramybės, o jaunas žmogus pasigestų vietos sportuoti ar tiesiog susitikti su draugais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad suderinti šiuos poreikius beveik neįmanoma. Tačiau geras kiemas prasideda ne nuo sprendimo, kam atiduoti visą erdvę, o nuo supratimo, kaip joje gali tilpti skirtingi žmonės.
Daugiabučio kiemas nėra vien automobilių stovėjimo aikštelė, vaikų žaidimų aikštelė ar žalias plotas. Tai bendro naudojimo erdvė, kurioje per dieną susikerta labai skirtingos gyvenimo istorijos. Todėl planuojant jo atnaujinimą svarbu matyti ne vien tai, ko labiausiai prašo aktyviausiai savo nuomonę reiškiantys gyventojai, bet ir tuos poreikius, apie kuriuos bendruomenėje kalbama rečiau.
Vaikui kiemas – vieta žaisti
Vaikui kiemas pirmiausia yra erdvė, kurioje galima judėti, žaisti ir būti kartu su kitais vaikais. Tačiau tam reikia ne tik įrenginio, ant kurio galima užlipti ar nusileisti.
Svarbu, kad žaidimų vieta būtų pasiekiama saugiai, nebūtų tiesiai prie intensyvaus automobilių srauto ir turėtų pakankamai erdvės judėti. Dar geriau, kai šalia yra vieta tėvams būti kartu su vaikais, o pati aikštelė nėra atskirta nuo likusio kiemo taip, kad vaikas tampa nematomas.
Vaikų poreikis taip pat nėra vienodas. Mažesniems reikia vienokių sprendimų, vyresniems – kitokių. Vieni nori laipioti ir judėti, kitiems svarbesni kamuolys, dviratis ar tiesiog erdvė susitikti su draugais.
Todėl geras vaikų kampelis nėra tas, kuriame tiesiog pastatyta žaidimų aikštelė. Tai vieta, apgalvota kaip bendros kiemo sistemos dalis.
Senjorui svarbu ne triukšmas, o galimybė pabūti
Tuo metu vyresniam žmogui tas pats kiemas gali būti visiškai kitoks.
Jam gali būti svarbu turėti suoliuką netoli namo, patogų ir lygų taką, pakankamai apšviestą kelią bei vietą, kur galima trumpam sustoti ir pailsėti. Tačiau ne mažiau svarbi ir ramybė.
Jeigu visa kiemo teritorija paverčiama aktyvaus laisvalaikio zona, daliai gyventojų joje gali nebelikti vietos. Ne kiekvienas nori sportuoti, važinėti dviračiu ar būti šalia vaikų žaidimų aikštelės. Kartais žmogui reikia tiesiog atsisėsti po medžiu, paskaityti ar pasikalbėti su kaimynu.
Tai nereiškia, kad vyresnio amžiaus gyventojams turi būti skiriama atskira „senjorų zona“. Kur kas svarbiau tinkamai išdėstyti funkcijas, kad aktyvios ir ramios erdvės viena kitai netrukdytų.
Geras kiemas turi vietos ir judėjimui, ir sustojimui.
Tėvams svarbiausias žodis – saugumas
Tėvai į kiemą dažnai žiūri dar kitaip. Jiems svarbu ne tik tai, ar vaikui yra kur žaisti, bet ir kas vyksta aplink tą žaidimų vietą.
Ar automobiliai nepravažiuoja pernelyg arti? Ar vaikas, išbėgęs iš aikštelės, nepatenka tiesiai į važiuojamąją dalį? Ar galima patogiai pasiekti žaidimų erdvę su mažyliu? Ar vakare teritorija pakankamai apšviesta?
Tai klausimai, kurie gali atrodyti savaime suprantami, tačiau būtent iš tokių kasdienių detalių ir susideda gyvenamosios aplinkos kokybė.
Tėvams taip pat svarbu matomumas. Kai suaugęs žmogus gali atsisėsti netoliese ir matyti žaidžiantį vaiką, pati erdvė tampa patogesnė. Todėl projektuojant kiemą svarbu galvoti ne tik apie tai, kokie objektai jame atsiras, bet ir apie tai, kaip žmogus matys bei pasieks skirtingas zonas.
Saugumas čia neturėtų būti suprantamas kaip draudimų rinkinys. Gerai suplanuota aplinka pati padeda žmonėms joje judėti aiškiau ir patogiau.
Vairuotojas taip pat yra kiemo gyventojas
Kalbant apie daugiabučių kiemus, vienas poreikis dažnai sukelia daugiausia diskusijų – automobilių stovėjimas.
Vairuotojui svarbu patogiai privažiuoti prie namo, rasti vietą automobiliui, iškrauti pirkinius, saugiai įvažiuoti ir išvažiuoti. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie dėl darbo, šeimos aplinkybių ar kitų priežasčių kasdien naudojasi automobiliu.
Tačiau problema prasideda tada, kai automobilis tampa pagrindiniu kriterijumi planuojant visą kiemą.
Jeigu didžioji teritorijos dalis atiduodama automobiliams, pėstiesiems lieka mažiau vietos, vaikams sunkiau rasti saugią erdvę, o žaliosios zonos gali būti nustumiamos į likusius kampus. Kita vertus, visiškai ignoruoti automobilių poreikį taip pat nebūtų realistiška.
Todėl tikslas neturėtų būti pasirinkti vieną pusę. Kur kas svarbiau ieškoti sprendimo, kuriame automobilis turėtų savo vietą, tačiau neužimtų viso kiemo.
Patogus privažiavimas ir patogi aplinka pėstiesiems nėra priešingi dalykai, jeigu teritorija planuojama kompleksiškai.
Jaunam žmogui reikia ne tik sporto aikštelės
Paauglys ar jaunas suaugęs kiemą taip pat mato kitaip nei mažas vaikas ar vyresnis žmogus.
Jam gali būti svarbi vieta sportuoti, pasivažinėti dviračiu, pabūti su draugais ar tiesiog praleisti laiką lauke. Tačiau tokia erdvė nebūtinai turi būti didelė sporto aikštelė.
Kartais užtenka tinkamai įrengtos vietos aktyviam laisvalaikiui, kelių treniruoklių, stalo žaidimams pritaikytos erdvės ar patogaus suoliuko šalia žaliosios zonos.
Svarbu ir tai, kad jauni žmonės nebūtų matomi tik kaip „triukšminga grupė“, kuriai reikia kuo nors užimti laiką. Jie taip pat yra bendruomenės dalis, todėl jų poreikiai turėtų būti girdimi planuojant aplinką.
Kiemas, kuriame nėra vietos jaunam žmogui, ilgainiui gali tapti erdve, kurioje jauni gyventojai tiesiog nesijaučia laukiami.
O kas nutinka, kai visi nori skirtingų dalykų?
Štai čia ir prasideda tikrasis kiemo planavimas. Nes galima gana lengvai išvardyti, ko reikia vaikui, senjorui, tėvams, vairuotojui ar jaunam žmogui. Kur kas sudėtingiau šiuos poreikius sudėti į vieną teritoriją.
Jeigu visą kiemą atiduosime vaikams, ramybės ieškantys žmonės liks nuskriausti. Jeigu didžiąją dalį jo skirsime automobiliams, nukentės pėstieji ir žaliosios erdvės. Jeigu viską paversime parku, gali kilti klausimų dėl privažiavimo. Jeigu sukursime vien sporto zoną, daliai gyventojų ji apskritai nebus reikalinga. Todėl geras kiemas nėra kompromisas, kai visi gauna po truputį to, ko norėjo. Tai labiau panašu į dėlionę, kurioje skirtingi elementai turi rasti savo vietą.
Svarbiausia – ne „ko norime?“, o „kaip čia gyvename?“
Planuojant kiemo atnaujinimą labai lengva pradėti nuo konkrečių objektų: reikia suoliukų, reikia aikštelės, reikia daugiau parkavimo vietų, reikia apšvietimo.
Tačiau prieš užduodant šiuos klausimus verta žengti vieną žingsnį atgal.
Kaip žmonės šiandien juda šiame kieme? Kur jie eina? Kur sustoja? Kur vaikai žaidžia dabar, nors tam vieta oficialiai nenumatyta? Kur senjorai prisėda? Kur automobiliai kelia daugiausia problemų? Kur vakare pasidaro tamsu? Kur žmonės susitinka?
Būtent kasdienybė gali parodyti tai, ko neįmanoma pamatyti vien pažvelgus į teritorijos planą.
Kauno miesto programoje „(R)evoliucija“ gyventojų lūkesčių išklausymas numatytas dar prieš rengiant aplinkos sutvarkymo schemą. Pirmiausia renkama informacija apie bendruomenės poreikius ir idėjas, o vėliau, remiantis jomis, rengiamos preliminarios aplinkos sutvarkymo schemos, kurios pristatomos gyventojams.
Tai svarbus principas: sprendimas turėtų atsirasti ne iš anksto parinkus objektų sąrašą, o išsiaiškinus, kaip konkrečiame kvartale iš tiesų gyvena žmonės.
Vienam kiemui nebūtina turėti penkių atskirų zonų
Išgirdus penkis skirtingus poreikius gali pasirodyti, kad kiemas turėtų būti padalytas į penkias dalis. Tačiau taip nebūtinai yra.
Vienas suoliukas gali būti patogus ir senjorui, ir tėvams, laukiantiems vaiko, ir jaunam žmogui, susitinkančiam su draugais. Žalioji zona gali suteikti ramybės, pavėsio ir kartu tapti vieta, kurioje žaidžia vaikai. Patogus pėsčiųjų takas gali būti svarbus visiems – nuo mažo vaiko iki vyresnio žmogaus.
Todėl geriausi sprendimai dažnai yra tie, kurie vienu metu išsprendžia kelias problemas.
Pavyzdžiui, medžių grupė gali suteikti pavėsį, suoliukų zona – vietą poilsiui, o šalia esantis takas – patogų susisiekimą. Tinkamai suplanuotas apšvietimas gali būti svarbus ir senjorui, ir tėvams, ir žmogui, grįžtančiam namo vakare.
Kiemas neturi būti suskirstytas pagal gyventojų amžių. Jis turi būti suplanuotas pagal tai, kaip skirtingi žmonės naudojasi ta pačia erdve.
Geriausias sprendimas gimsta tada, kai gyventojai kalbasi
Kiemų atnaujinimas dažnai atskleidžia vieną paprastą dalyką – žmonės nori skirtingų dalykų, tačiau tai nereiškia, kad jų interesai yra nesuderinami.
Vienam žmogui gali atrodyti, kad svarbiausia sutvarkyti automobilių privažiavimą. Kitam – pasodinti daugiau medžių. Trečias reikalaus žaidimų aikštelės. Ketvirtas sakys, kad pirmiausia reikia apšvietimo.
Jeigu kiekvienas matys tik savo poreikį, susitarti bus sunku.
Tačiau pokalbis gali pakeisti požiūrį. Sužinojęs, kodėl kaimynui svarbus suoliukas, vairuotojas gali kitaip pažvelgti į poilsio erdvę. Tėvai gali suprasti, kodėl svarbus patogus privažiavimas, o vairuotojai – kodėl vaikų žaidimų vietai reikia saugios erdvės.
Bendras kiemas reikalauja ne to, kad visi norėtų vieno ir to paties. Reikia, kad gyventojai suprastų, jog jų norai egzistuoja toje pačioje erdvėje.
Kiemas turi būti patogus ne vien šiandien
Dar vienas svarbus klausimas – ar sprendimai bus tinkami po kelerių metų.
Šiandien daugiabučio kieme gali daugėti jaunų šeimų, po dešimtmečio vaikų žaidimų aikštelė gali būti naudojama kitaip, o želdiniai užaugti ir pakeisti erdvės mikroklimatą. Gyventojų poreikiai taip pat nėra nekintantys.
Todėl geras kiemas neturėtų būti projektuojamas kaip statiškas objektas, kuriame kiekvienas kvadratinis metras turi vieną vienintelę paskirtį.
Lankstesnė aplinka gali tarnauti skirtingiems žmonėms skirtingu metu. Dieną viena vieta gali būti naudojama vaikams, vakare – jaunimui, o ramus kampelis visą dieną gali likti skirtas poilsiui.
Tai ypač svarbu daugiabučių kvartaluose, kuriuose gyventojų yra daug, o bendros erdvės – ribotos.
Kiemas prasideda nuo klausimo, ne nuo trinkelių
Kai kalbame apie aplinkos atnaujinimą, dažnai pirmiausia įsivaizduojame statybos darbus: naujus takus, dangas, suoliukus, želdinius, aikšteles. Tačiau pats svarbiausias etapas prasideda gerokai anksčiau.
Nuo klausimo, kam šis kiemas skirtas. Atsakymas neturėtų būti „automobiliams“, „vaikams“ ar „senjorams“. Jis turėtų būti – žmonėms, kurie čia gyvena.
Kaune programa „(R)evoliucija“ būtent todėl orientuota į kompleksinį daugiabučių aplinkos atnaujinimą – numatomos įvažos, šaligatviai, automobilių stovėjimo vietos, žaliosios zonos, vaikų žaidimų ir sporto erdvės, apšvietimas bei kiti sprendiniai. Prieš rengiant aplinkos sutvarkymo schemą pirmiausia siekiama išgirsti gyventojų lūkesčius.
Tai ir yra atsakymas į klausimą, kaip viename kieme sutalpinti penkis skirtingus poreikius. Ne bandyti išrinkti vieną svarbiausią gyventoją, o sukurti erdvę, kurioje vaikas gali žaisti, senjoras – ramiai prisėsti, tėvai – jaustis saugiai, vairuotojas – patogiai privažiuoti, o jaunas žmogus – turėti kur aktyviai leisti laiką ar susitikti su draugais.
Geras kiemas nėra tas, kuriame laimi viena grupė. Geras kiemas – tas, kuriame skirtingiems žmonėms užtenka vietos gyventi savo kasdienybę.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
