Vaikystėje ji galėdavo valandų valandas praleisti piešdama, o dabar, sukaupusi nemenką patirtį, prisideda prie Kauno miesto transformacijų, kurios pastaraisiais metais išties labai džiugina. Kauno miesto savivaldybės miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė, architektė Karolina Mankienė sako, kad visada norėjo dirbti savo miestui. Viena iš programų, prie kurių prisideda architektė  – „(R)evoliucija“.

„Šia galimybe labai džiaugiuosi. Savo komandoje nesiekiame iš esmės perplanuoti sovietinių gyvenamųjų kvartalų. Norime, kad gyventojai, kurie šiuose kvartaluose gyvena, būtų laimingi, jaustų pridėtinę vertę. Mes nestatome naujų pastatų, o vadovaujamės tvariomis idėjomis“, – teigia K. Mankienė.

Su ja kalbamės ne tik apie pasirinktą profesiją, iššūkius, su kuriais reikėjo susidurti studijų metais, tačiau ir apie kasdienį darbą bei tai, kodėl dar mokyklos suole vaikus vertėtų skatinti galvoti apie savo miestą bei jo aplinką.

„Laisvos sielos“ mokinė, kurią visada domino menai

K. Mankienė pasakoja, kad ji nuo pat vaikystės domėjosi menais ir norėjo kurti.

„Būdama 9 metų amžiaus pradėjau lankyti visiems kauniečiams gerai pažįstamą Antano Martinaičio dailės mokyklą. Ją baigiau būdama 16 metų amžiaus ir supratau, kad nelabai įsivaizduoju, ką be menų dar norėčiau gyvenime daryti. Mokykloje buvo sunku būti „laisvos sielos“ mokine, o dailės mokykloje jaučiausi laisviau. Man ypač patiko tapybos pamokos, kuriose nebuvo griežtų taisyklių“, – pasakoja architektė.

Karolina prisimena, kad besimokant 11 klasėje ji pasirinko dailės pamokas sustiprintu lygiu. Tuomet mokinė kreipėsi į savo dailės mokytoją, kurio paprašė padėti pasiruošti menų stojamajam egzaminui.

„Jis manęs išklausė ir su dideliu supratingumu pasidalino nuostabios specialistės, kuri padeda ruoštis šiam egzaminui, kontaktais. Pamenu, atėjau į pirmąją pamoką pas dėstytoją Ritą ir jau tada supratau, kad ji, ko gero, pati nuoširdžiausia mokytoja, kurią esu sutikusi per visą gyvenimą“, – sako pašnekovė.

Dėstytojos paklausus, apie kokią profesiją mergina svajoja, anuomet K. Mankienė atsakė, kad galvoja apie architektūrą ar dizainą. Pedagogė palaikė mokinę ir skatino rinktis architektūros mokslus. Tą ji ir padarė, o baigusi mokslus džiaugėsi, kad pateko tarp penkių geriausius rezultatus pademonstravusių studentų. Šie rezultatai, anot K. Mankienės, buvo pasiekti sistemingo darbo dėka.

Architektūros studijos, kurių visai tradicinėmis nepavadinsi

K. Mankienė sako, kad pradėjus „krimsti“ architektūros studijas sudėtingiausi jai buvo pirmieji dveji metai.

„Gal skamba šiurpokai, bet man asmeniškai įdomioji studijų dalis prasidėjo nuo trečiojo kurso. Tada atsirado kompiuterinis projektavimas ir gavome galimybę suprojektuoti visuomeninį pastatą. Iki to laiko viską braižydavome ranka, mokėmės matematikos ir informatikos. Bendrieji dalykai mane vargino“, – prisipažįsta pašnekovė.

Studijų metais labiausiai jai įsiminė architektūrinė praktika. Jos metu studentai važiavo į vieną iš Lietuvos kaimų matuoti vertingų senų pastatų ir parengti brėžinius.

„Gyvenome išties unikaliomis sąlygomis – sename name, be vandentiekio. Buvo nerealu, turėjome dirbti ir kartu pasirūpinti valgio ruoša ir kitais kasdieniais dalykais. Su kurso draugais kartu dirbdavome, darėme pristatymus. Bendrystė buvo išties stipri“, – aiškina architektė.

Taip pat K. Mankienė sako niekada nepamiršianti studijų metais patirtos „Erasmus“ programos patirties. Ji pasinaudojo galimybe ir išvyko studijuoti į Danijos VIA universitetą.

„Tai buvo pats įsimintiniausias mano studijų laikas. Visiems būtinai rekomenduoju pasinaudoti šia galimybe, ypač studijuojant architektūros studijas, kuriose labai svarbi tarptautinė praktika“, – pasakoja specialistė.

Studijų metais jai teko įgyvendinti daugybę įdomių projektų, išspręsti ne vieną aktualią architektūrinę ar urbanistinę problemą. Todėl po mokslų ji niekada nesusimąstė, kad nenori dirbti pagal baigtą specialybę.

Darbas tapo ir didžiausiu hobiu

Pašnekovė sako, kad architektūra šiandien užima labai didelę jos gyvenimo dalį. Ši profesija tapo lyg mylimas hobis.

„Labai mėgstu Europos miestus, ypač Kauną. Juk čia augau ir likau gyventi. Manau, kad ir toliau būtent čia stengsiuosi save realizuoti. Kaunas – nuostabus ir besikeičiantis miestas, kuriame matau labai daug potencialo urbanistikai ir kokybiškai architektūrai“, – teigia specialistė.

Prieš pradėdama dirbti Kauno miesto savivaldybės architektūros poskyryje, K. Mankienė dirbo privačioje projektavimo įmonėje, kiek vėliau – Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto skyriuje.

„Tačiau išties labai norėjau dirbti savo miestui – Kaunui. Gal skamba kiek svajokliškai, tačiau labai mėgstu savo gimtąjį miestą, jame matau daug potencialo bei suprantu, kodėl kartais žmonės net ir turėdami didžiules galimybes išvykti į didžiuosius pasaulio miestus siekti karjeros, lieka ten, iš kur yra kilę“, – nurodo pašnekovė.

Todėl ji visai nedvejojusi sudalyvavo Kauno miesto savivaldybės rengtame konkurse ir šiuo metu čia užima architektės poziciją.

Nori atkurti, o ne griauti

K. Mankienė pasakoja, kad labai apsidžiaugė iš savo vadovo gavusi pasiūlymą prisijungti prie miesto programos „(R)evoliucija“ vystymo.

„Pati asmeniškai dirbu su architektais, kurie ruošia sovietinių kvartalų sutvarkymo schemas, siekdami patogesnių ir tvaresnių sprendimų. Tikrai tam skiriame labai daug jėgų. Savo komandoje nesiekiame iš esmės perplanuoti sovietinių gyvenamųjų kvartalų. Norime, kad gyventojai, kurie gyvena šiuose kvartaluose, būtų laimingi ir jaustų pridėtinę vertę. Mūsų misija yra tvari, mat nestatome naujų pastatų, nenaudojame gamtos išteklių“, – sako pašnekovė.

Vis tik, anot jos, bėda ta, kad šie kvartalai yra stipriai apleisti. Ši situacija susidarė dėl stiprios automobilių invazijos.

„Kiemuose nebelieka žaliųjų plotų ir vaikų žaidimų aikštelių, ramių poilsio vietų senjorams ar sporto aikštelių. Šie plotai nyksta, nes tarnauja chaotiškam automobilių parkavimui. Tačiau taip neturėtų būti“, – aiškina specialistė.

Sužavėjo Kaunas, kurį pamatė mokinių akimis

Praėjusiais metais K. Mankienė prisidėjo ir prie Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) bei Kauno švietimo inovacijų centro rengto konkurso mokiniams „(R)evoliucija“.Specialistė buvo komisijoje, kuri rinko kūrybingiausius ir prizų verčiausius darbus.

„Šiame konkurse vaikams buvo suteikta galimybė nupiešti svajonių kiemus. Mačiau labai daug gražių idėjų: vaikai akcentavo žaliuosius plotus, žaidimų aikšteles, pažymėjo, kad kiemų viduje reikalingi fontanai. Prisipažinsiu, mane sužavėjo jaunimas ir jų teisingas mąstymas“,  – sako pašnekovė.

Jauniems žmonėms ji linki nebijoti siekti savo svajonių ir suprasti, kad kiekvienam jaunam specialistui tenka susidurti su klaidomis. Svarbu iš jų pasimokyti ir toliau drąsiai žengti tolyn.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.