Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį, tačiau kartu kyla ir svarbus klausimas – kaip išvengti klaidų, kurios gali kainuoti labai brangiai?
KBMA seminare „Daugiabučių namų atnaujinimas: ką verta žinoti prieš priimant sprendimą“ UAB „Projektera“ projekto vadovas Aurimas Kriauza pabrėžė, kad sėkmingos renovacijos pagrindas yra tinkamai parengtas investicijų planas ir apgalvotai parinktos priemonės.
Pasak eksperto, didžiausios problemos prasideda ne statybų metu, o dar planavimo etape, kai neįvertinamos visos pastato būklės ir gyventojų poreikiai.
Fasado pasirinkimas: vėdinamas ar tinkuotas?
Vienas svarbiausių sprendimų – fasado tipas, kuris gali būti vėdinamas arba tinkuotas.
„Vėdinamas fasadas dažniausiai pasirenkamas dėl gero kainos ir kokybės santykio. Jis yra atsparus aplinkos poveikiui, geriau pašalina drėgmę ir mažina kondensato susidarymo riziką, o pastato eksploatacijos laikotarpis pailgėja. Tačiau tokio fasado įrengimo kaina yra didesnė, gali atsirasti šalčio tiltų dėl karkaso ir būtina itin tiksli montavimo kontrolė, kad energinis efektyvumas būtų pasiektas“, – seminare sakė pranešėjas.
Jis aiškino, kad tinkuotas fasadas, priešingai, yra pigesnis ir paprastesnės konstrukcijos, mažiau kenčia nuo šalčio tiltų ir kartais architektūriškai geriau dera prie pastato, tačiau spalvos intensyvumas greičiau blunka, fasadai gali nevienodai tamsėti dėl lietaus, o mechaninių pažeidimų rizika yra didesnė.
Langai ir durys: kada keisti viską?
Ekspertas susirinkusiesiems aiškino, kad sprendimai dėl langų ir durų priklauso nuo siekiamos energinės klasės. A klasės atnaujinimo atveju keičiami visi langai ir durys, įskaitant laiptines bei rūsius, o B ir C klasėse keičiami tik seni elementai. Be to, priešgaisriniai reikalavimai dažnai lemia, kad net pakeisti langai turi būti keičiami, kad atitiktų dūmų šalinimo funkciją.
Šildymo sistemos pasirinkimas
Ilgametę patirtį sukaupęs ekspertas akcentavo, kad šildymo sistemos pasirinkimas turi didelę reikšmę.
„Populiariausia yra dvivamzdė sistema, kuri gali būti su dalikliais arba be jų. Sistema su dalikliais leidžia gyventojams mokėti pagal realų šilumos suvartojimą, reguliuoti temperatūrą ir skatina taupyti. Tuo tarpu sistema be daliklių paprastesnė administruoti, nes šiluma paskirstoma pagal buto plotą, tačiau neskatina efektyvaus vartojimo“, – aiškino jis.
Nors kolektorinės sistemos teoriškai yra efektyvios, anot pranešėjo praktiškai jos retai taikomos dėl sudėtingo įrengimo, vietos trūkumo ir estetikos problemų butuose.
„Sistema su dalikliais ne tik taupo energiją, bet ir užtikrina teisingą kaštų paskirstymą tarp gyventojų“, – pabrėžė A. Kriauza.
Šilumos punktas: kritinė renovacijos dalis
Renovacijos metu būtina įvertinti ne tik pastato šiltinimą, bet ir šilumos punktą. Pastato energijos poreikiai po renovacijos kardinaliai keičiasi, todėl senas šilumos punktas dažnai tampa neefektyvus. Taip pat būtina patikrinti, ar šilumos punktas yra išpirktas, nes priešingu atveju projektas gali būti nederinamas.
Vandentiekio sistemų atnaujinimas
Vandentiekio sistemų atnaujinimas turėtų būti kompleksinis, keičiant karšto vandens stovus, magistrales ir gyvatukus, kartu įvertinant galimybę atnaujinti šalto vandens ir nuotekų sistemas. Tai leidžia išvengti papildomų darbų ar gyventojų trikdymo ateityje.
Elektros ir vėdinimo sprendimai
Elektros sistemos atnaujinimas laiptinėse ir rūsiuose yra itin svarbus dėl esamų laidų susidėvėjimo, o papildomai verta įvertinti saulės elektrinės galimybes, nepamirštant, kad bendras elektros įvadas riboja generuojamos galios kiekį.
„Vėdinimo efektyvumui užtikrinti paprasta ir veiksminga priemonė yra oro pritekėjimo orlaidžių montavimas languose bei reguliuojamų oro šalinimo prietaisų įrengimas natūralios traukos kanaluose. Taip pat galima naudoti dvisraučius minirekuperatorius, kurie vienu metu užtikrina oro įpūtimą ir ištraukimą, gerindami patalpų oro kokybę“, – teigė A. Kriauza.
Laiptinių remontas – daugiau nei estetika
Laiptinių remontas, nors tiesiogiai nedaro įtakos energiniam efektyvumui, turi didelę emocinę ir socialinę vertę gyventojams. Sutvarkytos laiptinės kuria tvarkingo namo įspūdį, didina pasididžiavimą savo gyvenamąja aplinka ir skatina gyventojus palaikyti bendrą pastato būklę. Be to, tai prisideda prie nekilnojamojo turto patrauklumo ir vertės augimo, nes sudaro teigiamą pirmąjį įspūdį tiek esamiems gyventojams, tiek potencialiems pirkėjams.
„Sutvarkyta laiptinė keičia gyventojų požiūrį į visą namą – atsiranda daugiau atsakomybės ir noro jį prižiūrėti“, – teigė A. Kriauza.
Anot jo, didžiausios klaidos rengiant investicijų planus dažniausiai daromos, kai sprendimai priimami neįvertinus viso pastato, kai taupoma projektavimo kokybės sąskaita arba kai nesirenkamas kompleksinis atnaujinimas.
Aurimas Kriauza seminare akcentavo, kad renovacija turi būti visuma sprendimų, o ne pavienių priemonių rinkinys, tik tokiu būdu galima pasiekti realų rezultatą. Gyventojams, svarstantiems apie renovaciją, patariama rinktis patyrusius projektuotojus, gilintis į siūlomus sprendimus ir vertinti ilgalaikę naudą, o ne tik pradines kainas. Atsakingai priimti sprendimai leidžia sukurti komfortišką, ekonomišką ir ilgalaikę gyvenamąją aplinką.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
