Daugiabučiai kurie yra pastatyti iki 1993 metų, jų inžinėrinės sistemos dažniausiai yra susidevėjusios, nesandarios namo siūlės, stogas praleidžia šilumą, o dažnu atveju ir vandenį. Sena šildymo sistema veikia neefektyviai, netolygiai paskirsto šildymą per aukštus, ko pasekoje pusė namo kaista, pusė – šala, o sąskaitos už šildymą yra aukštos.

Renovacija padės sumažinti netik šildymo sąskaitas, bet ir palaikys komfortišką temperatūrą butuose, pagerins gyvenimo kokybę, pasikeis estetinis namo vaizdas, pakils turto vertė bei sumažės poveikis aplinkai.

Daugiabučių modernizavimo programoje gali dalyvauti tik daugiabučių (trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai) namų klasifikaciją atitinkantys pastatai, kuriuose taip pat gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus – šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal vėlesnius nei iki 1993 m. galiojančius normatyvus.

I. ENERGINĮ EFEKTYVUMĄ DIDINANČIAS PRIEMONES:

1. Vėdinimo sistemos sutvarkymą arba pertvarkymą, įskaitant mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąžos (rekuperacijos) funkcija įrengimą.
2. Stogo ar perdangos pastogėje šiltinimą, įskaitant stogo konstrukcijos sustiprinimą ar deformacijų šalinimą, stogo dangos keitimą, lietaus nuvedimo sistemos sutvarkymą ar įrengimą, arba naujo šlaitinio stogo (be patalpų pastogėje) įrengimą (įskaitant kopėčias ar laiptus į pastogę), apšiltinant jį arba perdangą pastogėje.
3. Išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimą, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą, esamų lietvamzdžių demontavimą, įrengimą ar keitimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą (išskyrus keitimą naujais) ir nuogrindos sutvarkymą.
4. Balkonų ar lodžijų įstiklinimą, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą.

5. Šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atnaujinimą (modernizavimą):

   5.1. šilumos punkto ir (ar) karšto vandens ruošimo įrenginių įrengimą, keitimą ar pertvarkymą; arba biokuro katilinių ar katilų šilumos energijai gaminti ir (ar) karštam vandeniui ruošti įrengimą ar keitimą, jeigu daugiabutis namas nepatenka į savivaldybės šilumos ūkio specialiajame plane numatytą centralizuoto šilumos tiekimo teritoriją.

   5.2. šildymo sistemos atnaujinimą ar pertvarkymą ir (ar) balansinių ventilių ant stovų įrengimą, ir (ar) šildymo sistemos balansavimą, ir (ar) šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimą, ir (ar) vamzdynų izoliavimą, ir (ar) termostatinių ventilių įrengimą, ir (ar) individualių šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos įrengimą.

   5.3. karšto vandens sistemos pertvarkymą, atnaujinimą, vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą.

6. Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos) įrengimą šilumos ir (ar) elektros, ir (ar) vėsumos energijai gaminti, ir (ar) karštam vandeniui ruošti.
7. Butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų keitimą į mažesnio šilumos pralaidumo langus.
8. Rūsio perdangos šiltinimą.
9. Liftų atnaujinimą (modernizavimas) – jų keitimas techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais liftais, įskaitant lifto ir priėjimo prie lifto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams.
10. Bendrojo naudojimo elektros inžinerinės sistemos ir (ar) apšvietimo sistemos atnaujinimą (modernizavimą) (elektros kabelių keitimą, šviesos diodų (LED) apšvietimo ir automatinės apšvietimo valdymo sistemos įrengimą).

II. KITAS NAMO ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PRIEMONES:

1. Kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių ir lietaus nuotekų, drenažo, taip pat ir namui priklausančių vietinių įrenginių) atnaujinimą ar keitimą.
2. Konstrukcijų (balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir saugos aptvarų, stogelių virš įėjimo į pastatą), kurios nesusijusios su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis, nurodytomis pirmajame šio klausimo skyriuje, keitimą – teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos jų avarinės būklės likvidavimą.
3. Bendrojo naudojimo laiptinių paprastąjį remontą (vidaus sienų, lubų, grindų paruošimą dažymui ir dažymą ir laiptų, laiptų turėklų atnaujinimą ir dažymą).
4. Čiurlių ir (ar) kitų paukščių rūšies reikalavimus atitinkančios dirbtinių lizdaviečių įrengimą.
5. Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimą daugiabučiam namui priklausančiose automobilių saugyklose.

Tai pirminis ir vienas iš svarbiausių renovacijos reikalavimų – kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris ruošiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas. Investicinio plano kokybė labai svarbi, nes nuo to priklauso tolimesnė techninio darbo projektavimo užduotis. Svarbiausia – nurodyti tikslius kiekius, labai svarbu suderinti renovacijos kainą.

Energetinis sertifikavimas – tai procesas, kurio metu yra nustatomas pastato energijos suvartojimas. Kiekvienam pagal reglamentą įvertintam pastatui yra skiriama tam tikra energetinio naudingumo klasė (nuo A iki G) ir suteikiamas energinio naudingumo sertifikatas.

Pastato energinis efektyvumas išreiškiamas energinio naudingumo klase pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus. Yra devynios statinių energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Kuo mažiau šilumos energijos sunaudoja daugiabutis, tuo aukštesnė jo klasė. Senų namų energinio naudingumo klasė gali būti F ir G, o atnaujinti namai pasiekia mažiausiai C, o dažnai ir B klases.

Renovacijos trukmė įskaitant dokumentacijos parengimą trunka apie 2 metus.

Valstybė socialiai remtiniems butų savininkams padengia ne tik visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidas (kaip ir visiems gyventojams), bet ir paskolą bei jos palūkanas.

Norėdami gauti pilną kompensaciją iš valstybės, gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma – gyventojas turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Taip pat, gyventojas privalo patvirtinti, jog dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir jam pritarė.

Daugiabučio namo administratoriui turėtų būti pateikta savivaldybes išduota pažyma, dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, apmokant kreditą ir palūkanas. Tada namo administratorius apie tai, jog kreditą ir palūkanas padengs savivaldybė, informuos banką.

Daugiau informacijos apie paimto kredito daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją rasite čia : https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.419064/asr

Taip, galima grąžinti anksčiau, sutaupant didžiąją dalį palūkanų.