KBMA_Logo_web_white

Dažniausiai užduodami klausimai

Informacija apie renovaciją ir kitus klausimus

Daugiabučiai kurie yra pastatyti iki 1993 metų, jų inžinėrinės sistemos dažniausiai yra susidevėjusios, nesandarios namo siūlės, stogas praleidžia šilumą, o dažnu atveju ir vandenį. Sena šildymo sistema veikia neefektyviai, netolygiai paskirsto šildymą per aukštus, ko pasekoje pusė namo kaista, pusė – šala, o sąskaitos už šildymą yra aukštos.

Renovacija padės sumažinti netik šildymo sąskaitas, bet ir palaikys komfortišką temperatūrą butuose, pagerins gyvenimo kokybę, pasikeis estetinis namo vaizdas, pakils turto vertė bei sumažės poveikis aplinkai.

Daugiabučių modernizavimo programoje gali dalyvauti tik daugiabučių (trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai) namų klasifikaciją atitinkantys pastatai, kuriuose taip pat gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus – šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal vėlesnius nei iki 1993 m. galiojančius normatyvus.

  • stogo šiltinimas;
  • fasadinių sienų šiltinimas;
  • ventiliacijos sistema (pasirinktinai papildomai – rekuperatoriai);
  • bendra daugiabučio namo elektros sistema;
  • šildymo ir karšto vandens sistema;
  • šalto vandens vamzdynas ir buitinės nuotekos (nėra suteikiama valstybės parama);
  • laiptinių remontas (nėra suteikiama valstybės parama);
  • balkonų remontas;
  • langų ir durų keitimas.

Tai pirminis ir vienas iš svarbiausių renovacijos reikalavimų – kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris ruošiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas. Investicinio plano kokybė labai svarbi, nes nuo to priklauso tolimesnė techninio darbo projektavimo užduotis. Svarbiausia – nurodyti tikslius kiekius, labai svarbu suderinti renovacijos kainą.

Energetinis sertifikavimas – tai procesas, kurio metu yra nustatomas pastato energijos suvartojimas. Kiekvienam pagal reglamentą įvertintam pastatui yra skiriama tam tikra energetinio naudingumo klasė (nuo A iki G) ir suteikiamas energinio naudingumo sertifikatas.

Pastato energinis efektyvumas išreiškiamas energinio naudingumo klase pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus. Yra devynios statinių energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Kuo mažiau šilumos energijos sunaudoja daugiabutis, tuo aukštesnė jo klasė. Senų namų energinio naudingumo klasė gali būti F ir G, o atnaujinti namai pasiekia mažiausiai C, o dažnai ir B klases.

Renovacijos trukmė įskaitant dokumentacijos parengimą trunka apie 2 metus.

Valstybė socialiai jautriems butų savininkams padengia ne tik visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidas (kaip ir visiems gyventojams), bet ir paskolą bei jos palūkanas. 

Norėdami gauti pilną kompensaciją iš valstybės, gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma – gyventojas turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Taip pat, gyventojas privalo patvirtinti, jog dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir jam pritarė. 

Daugiabučio namo administratoriui turėtų būti pateikta savivaldybes išduota pažyma, dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, apmokant kreditą ir palūkanas. Tada namo administratorius apie tai, jog kreditą ir palūkanas padengs savivaldybė, informuos banką.

Taip, galima grąžinti anksčiau, sutaupant didžiąją dalį palūkanų.

Neradote atsakymo į jums rūpimą klausimą? Klauskite!

Jei neradote Jums reikalingų atsakymų ar norite užsiregistruoti nemokamai konsultacijai, parašykite ir su Jumis susisieksime.