Nors Lietuvos miestuose vis sparčiau įgyvendinami senos statybos daugiabučių modernizavimo projektai, dažnai pamirštama ne mažiau svarbi jų dalis – gyvenamoji aplinka. Kauno būsto modernizavimo agentūra (KBMA) kartu su Kauno miesto savivaldybe siūlo sprendimą – programą „(R)evoliucija“, kurios dėka galima neapsiriboti atnaujintais pastatais, tačiau absoliučiai nemokamai susitvarkyti ir visą juos supančią infrastruktūrą.
Miesto atsinaujinimas prasideda nuo kiemo
Duobėti įvažiavimai, ištrupėję šaligatviai, tamsūs kiemai ir apleistos žaliosios zonos – tai problemos, su kuriomis susiduria daugelio senesnių kvartalų gyventojai. Tokia aplinka ne tik estetiškai nepatraukli, bet ir mažina saugumo jausmą, riboja vaikų bei vyresnio amžiaus žmonių galimybes patogiai leisti laiką lauke.
„Ši programa padeda suderinti darnaus miesto vystymosi tendencijas su kauniečių poreikiais“, – sako KBMA vadovė Ieva Šakalienė. Pasak jos, tik kompleksiškai tvarkant kvartalus galima pasiekti realų gyvenimo kokybės pokytį.
Senų kvartalų problemos nėra vien estetinės – jos tiesiogiai veikia gyventojų saugumą, komfortą ir bendrą gyvenimo kokybę. Todėl tik nuoseklus bei kompleksinis aplinkos tvarkymas, derinantis miesto plėtros sprendimus su realiais žmonių poreikiais, gali sukurti apčiuopiamą ir ilgalaikį pokytį.
„(R)evoliucija“: kai atsinaujina visa aplinka
Programa „(R)evoliucija“ skirta daugiabučių namų grupėms, nusprendusioms modernizuoti ar jau modernizavusioms savo namus. Svarbu tai, kad dalyvaujant šioje programoje miestas įsipareigoja savo lėšomis sutvarkyti visą tokių namų grupių aplinką: įvažiavimus, šaligatvius, automobilių stovėjimo vietas, žaliąsias erdves, vaikų žaidimų bei sporto aikšteles, apšvietimą.
„Mes ne tik šviečiame visuomenę apie namų modernizacijos naudą, bet ir padedame daugiabučių grupėms nemokamai susitvarkyti aplinką – nuo įvažų iki poilsio aikštelių“, – teigia I. Šakalienė.
Programoje gali dalyvauti namų grupė, kurią turėtų sudaryti mažiausiai du daugiabučiai, kuriuose kiekviename name yra trys ar daugiau butų. Jei pastatai dar tik ruošiasi modernizacijai, norėdami nemokamai susitvarkyti rekreacines erdves jų gyventojai privalo būti pasirašę rangos darbų sutartį.
Svarbu tai, kad visus aplinkos tvarkymo darbus – nuo projektavimo iki rangos darbų pabaigos finansuoja Kauno savivaldybė.
„Net ir tie gyventojai, kurių kiemų infrastruktūra buvo visiškai nusidėvėjusi, šiandien gali džiaugtis modernia, saugia ir jų poreikiams pritaikyta aplinka“, – pabrėžia KBMA vadovė.
Daugiau nei nauji šaligatviai
Kauniečiai turėtų žinoti, kad nemokamai tvarkant aplinką yra atsižvelgiama į bendruomenės lūkesčius: pradžioje suformuojama teritorijų schema, kurią patvirtinus pradedami realūs darbai.
Aplinkos atnaujinimas apima ne tik naujas dangas ar apšvietimą. Įrengiamos elektromobilių įkrovimo vietos, sodinami medžiai ir krūmai, formuojamos poilsio zonos. Želdiniai ne tik puošia aplinką, bet ir mažina triukšmą, sugeria dulkes.
Kokybiškas apšvietimas atokesnėse vietose didina saugumo jausmą, o modernios vaikų žaidimų aikštelės bei sporto erdvės skatina aktyvų laisvalaikį.
Aplinka, kuri stiprina bendruomenę
Pasak I. Šakalienės, atnaujinti kvartalai turi ir socialinį efektą.
„Tai natūralu, juk atnaujinus aplinką žmones supa modernios, jaukios erdvės, kuriose jie nori būti. Ilgus metus buvę tik „kaimynais iš matymo“, gyventojai pradeda bendrauti, susipažįsta, susidraugauja“, – pastebi ji.
Stiprėjantis bendruomeniškumas mažina vienišumo jausmą, didina saugumą ir tarpusavio pasitikėjimą.
„Didmiesčiuose tokio artumo labai trūksta. Džiaugiamės galėdami prisidėti ne tik prie gražesnės aplinkos, bet ir prie stipresnių žmogiškųjų ryšių“, – sako KBMA vadovė.
Jaukios ir modernios erdvės skatina bendravimą, mažina atskirtį ir padeda formuotis saugesnei, artimesnei bendruomenei.
Modernizacijos nauda – išties akivaizdi
Aplinkos atnaujinimas glaudžiai susijęs su pačių pastatų modernizacija. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui, siekiant B ar aukštesnės energetinio naudingumo klasės.
„Tai puiki galimybė gyventojams pasinaudoti valstybės parama ir vienu metu spręsti tiek būsto, tiek aplinkos klausimus“, – akcentuoja I. Šakalienė.
Modernizavus pastatą, šilumos suvartojimas sumažėja 40–70 proc. Tai reiškia mažesnes sąskaitas ir didesnį komfortą. Jei anksčiau už šildymą buvo mokama apie 100 eurų, po modernizacijos ši suma gali sumažėti iki 50 eurų ar net dar mažiau.
Be to, sumažėja pastato priežiūros išlaidos. Kai kuriais atvejais sutaupymas gali siekti net iki 80 proc. Svarbu ir tai, kad atnaujintų butų rinkos vertė vidutiniškai padidėja 15–25 proc.
Gyventojai gali pasinaudoti valstybės parama atnaujinimo darbams, o likusi dalis finansuojama lengvatine paskola iki 20 metų laikotarpiui. Socialiai remtiniems asmenims gali būti kompensuojamos visos kredito ir palūkanų išlaidos.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto modernizaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
