Lietuvoje daugiabučių modernizacija sparčiai įsibėgėja. Ir nors judame tinkame linkme – tebėra daugybė sklandančių mitų šia tema. Pavyzdžiui, gyventojai, gyvenantys kultūros paveldo statusą turinčiuose daugiabučiuose, vis dar dažnai dvejoja ir nesiryžta pokyčiams. Vieni bijo, kad renovacija bus neįmanoma dėl griežtų paveldosaugos reikalavimų, kiti – kad procesas užsitęs ar kainuos nepaprastai brangiai. Specialistai tikina, kad dauguma šių nuogąstavimų – mitai, o atnaujinimas gali tapti ne tik būtinybe, bet ir puikia galimybe pagerinti gyvenimo kokybę.
Mitas: kultūros paveldo namų modernizacija draudžiama
Tai – vienas dažniausių nepagrįstų ir realybės neatitinkančių mitų, kuriuos specialistai girdi savo darbo praktikoje. Iš tiesų tokių daugiabučių renovacija galima, tik būtina laikytis tam tikrų paveldosaugos sąlygų. Tai dažniausiai reiškia pastato išorės autentiškumo išsaugojimą: fasado faktūros, spalvos ar architektūrinių detalių atkūrimą.
Svarbu žinoti, kad modernizacija išties yra galima ir net skatinamas.
Mitas: tai kainuos neadekvačiai daug
Tenka pripažinti kad kai kurie sprendimai modernizuojant kultūros paveldo statusą turinčius daugiabučius gali kainuoti brangiau nei įprasta. Pavyzdžiui, gali tekti naudoti specialias medžiagas fasadui ar siekiant atkurti dekoratyvinius elementus. Vis tik svarbu žinoti tai, kad valstybės parama daugiabučių modernizacijai padengia didelę dalį išlaidų.
Gyventojai turėtų laikyti prioritetu tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje investicija daugiabučių modernizacijai išties atsiperka. Gyventojai moka mažiau už šildymą, o būsto vertė tokiame unikaliame name dar labiau išauga.
Mitas: autentiškas vaizdas bus sugadintas
Tai – absoliutus mitas. Specialistai pabrėžia, kad renovacija suteikia progą autentiškus elementus restauruoti, o ne prarasti. Fasado lipdiniai, senoviniai balkonai, dekoratyvios durys ar langai gali būti atnaujinti taip, kad pastatas ne tik išsaugotų, bet ir išryškintų savo istorinį grožį.
Mitas: procesas pernelyg sudėtingas ir biurokratiškas
Nors projektavimas gali užtrukti ilgiau dėl papildomų derinimų, tačiau gyventojai nelieka vieni. Savivaldybė, projektų administratoriai ir paveldosaugos institucijos teikia pagalbą kiekviename etape. Todėl procesas yra aiškesnis nei daugelis įsivaizduoja.
Kodėl verta ryžtis pokyčiams?
Gyventojai, nusprendę modernizuoti paveldo statusą turinčius daugiabučius įgyja kelias reikšmingas naudas. Pavyzdžiui, po renovacijos pastato energijos sąnaudos gali sumažėti labai ženkliai – net iki 70 proc. Svarbu ir tai, kad po atnaujinimo gyventojai gali džiaugtis patogesniu ir sveikesniu gyvenimu. Renovacija pašalina drėgmės, pelėsio, šalčio problemas, užtikrina geresnį mikroklimatą.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad autentiškas, bet atnaujintas būstas rinkoje yra patrauklesnis tiek pardavimui, tiek ir nuomai.
Kultūros paveldo statusą turintys daugiabučiai gali būti sėkmingai modernizuoti. Modernizacija šiems namams suteikia antrą gyvenimą, o gyventojams – didesnį komfortą ir mažesnes sąskaitas. Didžioji dalis baimių tėra mitai, todėl svarbiausia – nebijoti pasidomėti, pasikonsultuoti ir priimti sprendimą, kuris bus naudingas tiek dabar, tiek ateities kartoms.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
