Prie konkurso „(R)evoliucija 2025“ prisijungė ir Kauno IX forto muziejus: tegul Kaunas išlieka inovacijų, kūrybiškumo ir pilietiškumo centras, kuris telkia išmintingus ir aktyvius gyventojus

Šiais metais prie konkurso „(R)evoliucija 2025“ prisijungė labai daug aktyvių bei bendruomeniškų Kauno miesto organizacijų. Joms artima konkurso idėja ir tikėjimas, kad kiekvienas vaikas gali prisidėti prie savo gimtojo miesto kūrimo.

„Mes, kaip pilietinio sąmoningumo bei empatijos vertybes puoselėjantis muziejus, palaikome atsakingo jaunimo ugdymo iniciatyvas“, – teigia Kauno IX forto muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei dr. Lina Kasparaitė-Balaišė.

Ji įsitikinusi – toks konkursas yra naudingas tiek miestui, tiek ir jaunimui. Todėl šiandien kalbamės ne tik apie muziejaus istoriją, šiandieninę jo veiklą, tačiau ir patį Kauną bei jame gyvenančius jaunus žmones.

Turtinga istorija

Kauno IX muziejus „(R)evoliucija 2025“ konkursui įsteigė puikų prizą – nemokamą ekskursiją arba edukacinį užsiėmimą. O pamatyti šiame muziejuje tikrai yra ką.

„Kauno IX forto muziejus, kaip įstaiga, skaičiuoja daugiau nei pusės šimtmečio istoriją. Muziejus buvo įkurtas ir pirmą kartą duris atvėrė 1959 m. Tačiau pats objektas, kuriame esame įsikūrę, yra ne tik išskirtinis, bet ir pasižymi gerokai ilgesne savo gyvavimo istorija. Pradėti reikėtų nuo to, kad esame įsikūrę viename iš Kauno tvirtovės fortų. IX fortas pastatytas 1913 m. kaip fortifikacijos įtvirtinimas – karo reikmėms skirtas statinys. Po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, IX forte veikė Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo skyrius, Pirmosios sovietinės okupacijos metu – NKVD kalėjimas-politinių kalinių persiuntimo į lagerius punktas. Reikia pažymėti, kad 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą iš karto buvo imtasi represijų prieš Lietuvos gyventojus, kurie nepritarė okupacinei valdžiai ir galėjo būti potencialus pasipriešinimo elementas“, – pasakoja dr. Lina Kasparaitė-Balaišė.

Anot jos, tai dažnai buvo tie žmonės, kurie iki okupacijos ėjo svarbias pareigas valstybinėse institucijose: valdžios atstovai, mokytojai, karininkai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, žurnalistai ir pan. Taigi IX fortas buvo paverstas tarpine šių politinių kalinių persiuntimo stotele. Nacių okupacijos metu IX fortas tapo masinių žudynių vieta. Čia buvo negailestingai nužudyta ir užkasta apie 50 tūkst. žmonių: apie 30 tūkstančių žydų, taip pat lietuvių, lenkų, rusų ir kitų tautybių žmonių. Labiausiai nukentėjo vietiniai žydų tautybės asmenys iš Kauno geto.

„Dabartiniame Vilijampolės mikrorajone nacių sukurtas Kauno getas buvo vienas iš trijų didžiųjų tuo metu Lietuvoje buvusių getų. 1941 m. vasarą jame buvo apgyvendinta daugiau nei 30 tūkst. žydų tautybės asmenų, o nacių okupacijos pabaigoje gyvų liko vos keli šimtai. Greta tūkstančių nužudytųjų vietinių, IX forte buvo naikinami ir iš Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos bei Čekoslovakijos atvežtieji žydų tautybės asmenys. Nacių okupacinę valdžią pakeitusi kita, sovietinė valdžia pradžioje IX fortą perleido NKVD represinei struktūrai, vėliau patalpos buvo paverstos maisto produktų sandėliu. 1958 m. buvo nuspręsta šį objektą paversti muziejumi, kuriame siekta „įamžinti lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų bei vokiškųjų fašistinių okupantų teroro aukų atminimą“. Visas istorijos pasakojimas turėjo tarnauti okupacinės valdžios ideologijos stiprinimui ir sklaidai“, – itin naudinga informacija dalinasi muziejaus atstovė.

Muziejaus misija – kultūros vertybių kaupimas ir saugojimas

Dr. Lina Kasparaitė-Balaišė pasakoja, kad po metų įvyko iškilmingas muziejaus atidarymas.

„Charakteringiausi muziejaus aplinkos akcentai, kuriuos ir šiandien matome, buvo suformuoti 1984 m., kuomet lankytojams buvo atvertas Kauno IX forto memorialinis kompleksas. Tai buvo nacizmo aukoms atminti skirtas monumentas, naujai pastatyti ekspozicijų ir administracijos pastatai, pasivaikščiojimo takai. Tiesa, svarbu paminėti, kad ekspozicijose istorijos pasakojimai pradėjo kisti tik 1988 m. Lietuvoje intensyviai įsivyravus valstybingumo iniciatyvoms. Buvo rodoma jau ne vienos, o abiejų okupacijų – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – vykdyti nusikaltimai žmoniškumui, represijos, taip pat Lietuvos rezistencijos temos“, – dalinasi pašnekovė.

Muziejaus atstovė teigia, kad Kauno IX forto muziejaus, kaip objekto ir kaip institucijos, istorija nors ir nėra vienalytė bei pozityvi, tačiau liudija apie totalitarinių režimų karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

„Visos šios istorijos suvokimas bei aukų atminimas mums, kaip demokratines vertybes puoselėjančiai visuomenei, suteikia daug vertės ir leidžia savyje ugdyti kritinį mąstymą, empatiją, pagarbą vieni kitiems. Muziejus misija šiandien siejasi su sąmoningos, išorės informacinėms grėsmėms atsparios visuomenės ugdymu ir istorinės atminties puoselėjimu. Šia misija yra pagrįstos ir visos muziejuje teikiamos paslaugos: ekspozicijos ir parodos, ekskursijos ir edukacinės programos, renginiai bei kitos iniciatyvos“, – vardija direktoriaus pavaduotoja.

Itin svarbi muziejaus dalis, anot jos, yra kultūros vertybių kaupimas bei saugojimas. Tai užtikrina veiklos tęstinumą ir istorinės atminties išsaugojimą ateities kartoms.

Kaunas – neatskiriama Lietuvos valstybės dalis

Dr. Lina Kasparaitė-Balaišė nurodo, kad pirmasis, dar 1959 m. sovietinės okupacijos metu įkurto Kauno IX forto muziejaus tikslas buvo gerokai nutolęs nuo šiandieninio.

„Tuomet muziejus „tarnavo“ sovietinei ideologijai ir propagandai. Nors dalis svarbių temų, tokių kaip 1941–1944 m. IX forte nužudytieji asmenys, buvo atskleidžiama, taip pat kaupiami svarbūs eksponatai, tačiau buvo nutylimi arba iškraipomi kiti esminiai faktai. Šiandien muziejus savo misiją grindžia šiuolaikinėmis, demokratijos bei pilietinio sąmoningumo vertybėmis. Kviečiame lankytojus ne tik prisiminti, bet ir diskutuoti apie skaudžias praeities pamokas, tokiu būdu plėsti savo pasaulėžiūrą ir stiprinti atsparumą informacinėms manipuliacijoms“, – teigia ji.

Pašnekovė pabrėžia – Kaunas yra neatskiriama Lietuvos valstybės istorijos dalis.

„Per eilę metų, kuomet gyvuoja mūsų įstaiga, čia vyko ne viena dešimtis svarbių šalies istorijos ir kultūros raidą formavusių įvykių. Nors mes, kaip įstaiga, pristatome istoriją ne vien lokaliai, bet ir nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. Mūsų kuriami ryšiai su vietos bendruomene ir Kauno gyventojais yra neatsiejama veiklos dalis. Tik kartu su vietos bendruomene galime sukurti ilgalaikius, visuomenę ugdančius ir kultūrinį dialogą skatinančius projektus. Kaip pavyzdį galima minėti tris muziejaus kasmetinius renginius: renginį „Muziejų naktis“, meninį vakarą „Birželio sodas“ ir Lietuvos žydų genocido dienai skirtą atminimo vakarą. Tai renginiai skirti ugdyti pilietinį sąmoningumą, puoselėti istorinę atmintį ir skatinti savo istorijos pažinimą. Kasmet juose sulaukiame gausaus būrio Kauno miesto ir jo apylinkių gyventojų“, – džiaugiasi muziejaus atstovė.

dr. Lina Kasparaitė-Balaišė tikisi, kad Kaunas ir toliau išliks inovacijų, kūrybiškumo ir pilietiškumo centras, telkianti išmintingus ir aktyvius gyventojus.

Svarbu ugdyti jaunąją kartą

Kauno IX forto muziejaus atstovė pabrėžia, kad jaunoji karta nuo jų veiklos taip pat yra neatsiejama.

„Ugdydami jaunąją kartą galime užtikrinti ilgalaikį muziejaus veiklos tęstinumą, nes šis jaunimas ateityje taps aktyviais bendruomenės nariais, saugančiais ir puoselėjančiais kultūrinį paveldą. Taip pat jaunoji karta yra ir mūsų valstybės ateities pamatas, todėl jų ugdymo reikšmė didžiulė. Kaip tik todėl Kauno IX forto muziejus stengdamasis ugdyti jaunąją kartą siūlo muziejuje atrasti edukacinius užsiėmimus. Jų tematinis spektras labai įvairus, užsiėmimai pritaikyti tiek jaunesniam, tiek vyresniam moksleiviui ar studentui. Tokia veiklos forma siūlo jaunimui atrasti kitokį muziejaus pažinimą: aktyvų ir įtraukiantį. Štai, pavyzdžiui, vienas naujesnių Kauno IX forto muziejaus edukacinių užsiėmimų yra „Perskaitęs duok kitam“. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad čia nagrinėjama antisovietinio pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ tema nėra iš lengvųjų. Tačiau žaidybinė forma tikrai įtraukia, tarsi „nukelia“ į veiksmo filmą ir kūrybiškai atveria daug pogrindinio pasaulio paslapčių. Be kita ko, gera žinia yra ta, kad ne tik Muziejuje galima dalyvauti šiuose užsiėmimuose, bet muziejaus komanda gali atvykti ir į bet kurią kitą Lietuvos vietą“, – pasakoja dr. Lina Kasparaitė-Balaišė.

Kauno IX forto muziejus palaiko atsakingo jaunimo ugdymo iniciatyvas.

„Tad konkurso idėja, kuria skatinama jaunimą kurti ir puoselėti savo gyvenamąją aplinką bei spręsti aktualias problemas, yra neatsiejama nuo viso visuomenės ugdymo proceso“, – įsitikinusi muziejaus atstovė.

Anot jos, tokio pobūdžio konkursai gali suteikti abipusės naudos, tiek jaunimui, tiek ir miestui. Ugdant jaunimo atsakomybės jausmą galima pasiekti ir geresnių rezultatų sprendžiant miestui aktualias problemas, nes jauni žmonės gali pasiūlyti netikėtų bei inovatyvių sprendimų. Be to, tokie konkursai gali padėti sustiprinti bendruomeniškumą ir jaunimo ryšį su miestu.

„Konkurso dalyviams linkiu kūrybiškai priimti konkurso iššūkį. Kiekviena, nors ir maža dalis, kuria prisidedate prie bendros aplinkos puoselėjimo, kuria geresnę mūsų visų ateitį“, – sako dr. Lina Kasparaitė-Balaišė.

Daugiau apie konkursą ir dalyvių registraciją skaitykite čia: Startuoja Kauno miesto mokiniams skirtas konkursas „(R)evoliucija 2025“: kūrybingiausių laukia vertingi prizai – KBMA

Informacija apie konkursą teikiama el. paštu: info@kbma.lt, tel. +370 69152490. Kontaktinis asmuo – Marius Kulikauskis.

Žymos:

Dalintis: