Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir gyventojų apsaugos infrastruktūros plėtrą. Viena svarbiausių šių diskusijų temų – priedangos daugiabučiuose. Šalyje yra tūkstančiai pastatų, kuriuose dar sovietmečiu įrengtos požeminės patalpos. Šios patalpos šiandien gali įgyti visiškai naują funkciją – tapti gyventojų saugumo garantu nelaimės ar karo grėsmės atveju. Vis dėlto praktiniai klausimai dažnai kelia sumaištį: kokie reikalavimai galioja priedangoms, ar esamas rūsys gali būti tinkamas, kiek tai kainuoja, nuo ko apskritai pradėti?
Į visus šiuos klausimus buvo atsakyta Kauno būsto modernizavimo agentūros seminare „Daugiabučių modernizavimas: praktiniai patarimai bendruomenių atstovams“. KBMA statybų inžinierius Kęstutis Pažereckas susirinkusiesiems paprastai pristatė pagrindines gaires, kurios išties gali padėti daugiabučių bendrijoms ir administratoriams suprasti, kokius žingsnius būtina žengti, norint pritaikyti patalpas pagal nustatytus saugumo standartus.
Kas yra priedanga?
Priedanga – tai kolektyvinės apsaugos statinio tipas, skirtas žmonių apsaugai karo, ekstremaliųjų situacijų ar nelaimių metu. Daugelis sovietmečiu statytų daugiabučių turi rūsius ar kitus požeminius plotus, kurie tinkamai pritaikius gali tapti priedangomis.
„Gyventojų saugumas pirmiausia priklauso nuo pasirengimo. Didelė dalis daugiabučių jau turi potencialą – belieka teisingai suprojektuoti ir įgyvendinti reikalavimus“, – teigė KBMA statybų inžinierius Kęstutis Pažereckas.
Anot jo, priedangos gelbsti ne tik karo, tačiau ir stichinių nelaimių atveju.
„Būtina žinoti ir tai, kad Kauno savivaldybė kompensuoja iki 100 proc. išlaidų priedangos pasiruošimui ir įrengimui“, – teigė specialistas.
Svarbiausias informacijos šaltinis – oficiali savivaldybės programa
K. Pažereckas susirinkusiesiems aiškino, kad Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose programa šiuo metu yra pagrindinis dokumentas, nuo kurio turėtų pradėti visi, siekiantys gauti finansavimą.
„Šioje programoje susisteminta informacija iš STR reikalavimų, higienos normų, LR įstatymų ir nutarimų, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nuostatų. Savivaldybės parengta medžiaga sutaupo begalę laiko ir padeda suprasti, kokių konkrečių žingsnių reikia imtis. Visi reikalavimai surinkti vienoje vietoje“, – sakė inžinierius.
Vis tik jis pabrėžė, kad reglamentavimas yra aiškus, tačiau gana platus. Todėl rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar konkrečios patalpos iš viso gali būti pritaikomos priedangos įrengimui.
„Svarbiausia – tinkamai įvertinti patalpas ir teisingai suplanuoti darbus. Ne visada reikia didelių investicijų, tačiau būtinas profesionalus projektavimas“, – pridūrė jis.
Anot jo, net ir paprastas daugiabučio rūsys gali tapti priedanga, jei atlikus projektą jame įgyvendinami reikiami pakeitimai.
Eksperto rekomendacijos daugiabučių bendrijoms ir administratoriams
Pradedant priedangos įrengimo procesą, ekspertas seminaro dalyviams rekomendavo pirmiausia įvertinti esamas patalpas – apžiūrėti rūsį ar kitus požeminius plotus ir nustatyti, kokios jų pritaikymo galimybės. Tuomet svarbu kreiptis į Savivaldybės Civilinės saugos skyrių ir gauti patvirtinimą, kad rūsys ar jo dalis yra tinkami priedangos įrengimui ir finansavimui, o tada kreiptis pas projektuotojus. Jis taip pat ragino nuolat sekti savivaldybių pateikiamą informaciją bei programų terminus, nes tai leidžia pasinaudoti finansavimo galimybėmis ir išvengti delsimo.
„Ne mažiau svarbi ir komunikacija su gyventojais – bendrijos turi suprantamai paaiškinti, kodėl priedanga svarbi ir kokių investicijų reikės. Renkantis rangovus ar projektuotojus akcentuojama, kad darbai turi būti patikėti tik kvalifikuotiems specialistams. Ką matau praktikoje – daugiabučių bendrijos labai skirtingai įsivaizduoja, kas yra priedanga. Profesionalus vertinimas ir aiškus projektas padeda išvengti klaidų bei užtikrina saugumą“, – sakė statybų inžinierius Kęstutis Pažereckas.
Anot jo, priedangos įrengimas daugiabučiuose nėra tik formalumas – tai reali galimybė sustiprinti gyventojų saugumą.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
