Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų. Nors valstybė skatina pastatų atnaujinimą, gyventojų nuomonės dažnai išsiskiria – vieni mato tai kaip galimybę sumažinti išlaidas ir pagerinti gyvenimo kokybę, kiti – kaip ilgalaikę finansinę naštą ir nepatogumų šaltinį. Apie tai, kokios baimės dažniausiai kyla gyventojams ir kaip jos atitinka realybę, kalbėta KBMA seminare „Daugiabučių namų atnaujinimas: ką verta žinoti prieš priimant sprendimą“, kuriame pranešimą skaitė MB „Atnaujink būstą“ atstovas Mindaugas Ramelis.

Pirmieji įspūdžiai: emocijos prieš faktus

Pranešimo pradžioje Mindaugas Ramelis atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma gyventojų apie būsimą renovaciją pirmiausia galvoja per baimės prizmę. Pasak jo, dažniausiai pasikartojančios mintys yra susijusios su didelėmis išlaidomis, nepatogumais ir nepasitikėjimu procesu.

„Mokėsiu didelius pinigus“, „reikės buto kapitalinio remonto“, „gyvensiu dulkėse ir statybų aikštelėje kelis metus“, „mane nori apvokti“, „čia apgaulė ir jokios naudos“ – tokios ir panašios mintys, anot pranešėjo, neretai nulemia pradinį gyventojų nusistatymą.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad tokios nuostatos dažniausiai formuojasi remiantis emocijomis, o ne objektyvia informacija, ir būtent tai trukdo priimti racionalius sprendimus.

Ką iš tiesų gali suteikti renovacija

Pasak M. Ramelio, gyventojai, pasiduodantys baimėms ir neįsigilinantys į esminius renovacijos privalumus, dažnai praranda realią naudą. Jis akcentavo, kad renovacija turėtų būti vertinama kaip ilgalaikė investicija, o ne tik kaip papildomos išlaidos.

„Leidus užvaldyti emocijoms ir nesigilinant daug prarandama“, – teigė pranešėjas.

Jo teigimu, atnaujintas daugiabutis gali suteikti apčiuopiamą naudą tiek finansine, tiek gyvenimo kokybės prasme. Tarp pagrindinių privalumų jis įvardijo mažesnes sąskaitas už šildymą, sumažėjusias pastato priežiūros ir remonto išlaidas, pagerėjusį gyvenimo komfortą bei sveikesnes gyvenimo sąlygas. Taip pat buvo pabrėžta, kad valstybė teikia finansinę paramą renovacijos projektams, o palūkanos už paskolas dažnai siekia tik apie 3 procentus. Be to, atnaujinti pastatai paprastai padidina ir nekilnojamojo turto vertę.

Dažniausi mitai apie daugiabučių renovaciją

Didelė pranešimo dalis buvo skirta mitams, kurie vis dar stipriai veikia gyventojų sprendimus. Pasak M. Ramelio, būtent klaidinga informacija dažnai tampa pagrindine kliūtimi pradėti renovacijos procesą.

Vienas dažniausiai keliamų klausimų – ar po renovacijos vis tiek reikės kapitalinio remonto. Pranešėjas paaiškino, kad kokybiškai atlikta renovacija kaip tik sumažina didelių remonto darbų poreikį ateityje, nes atnaujinamos esminės pastato konstrukcijos ir inžinerinės sistemos.

Kitas dažnas nuogąstavimas yra susijęs su darbų kainomis. Gyventojai neretai mano, kad statybų paslaugos yra dirbtinai išpūstos. Tačiau, kaip pabrėžta eksperto pranešime, renovacijos projektai yra reguliuojami, o jų kainos priklauso nuo rinkos sąlygų, technologinių sprendimų ir teisinių reikalavimų, todėl vienareikšmiškai jų vertinti kaip nepagrįstų nėra tikslinga.

Taip pat aptarta ir gyventojų baimė dėl galimo būsto praradimo. Pranešėjas akcentavo, kad tokios situacijos yra kraštutinės ir dažniausiai susijusios tik su ilgalaikiu įsipareigojimų nevykdymu. Sistema, anot jo, yra orientuota į bendradarbiavimą ir finansinių sunkumų sprendimą, o ne į sankcijas.

Dar vienas plačiai paplitęs mitas – kad renovacija niekada neatsiperka. M. Ramelis pabrėžė, kad atsiperkamumas neturėtų būti vertinamas vien per tiesioginę finansinę grąžą. Jo teigimu, būtina įtraukti mažesnes šildymo sąnaudas, sumažėjusias eksploatacines išlaidas, padidėjusią nekilnojamojo turto vertę bei geresnę gyvenimo kokybę.

Apibendrindamas pranešimą ekspertas akcentavo, kad daugiabučių renovacija neturėtų būti vertinama per baimės ir nepasitikėjimo prizmę. Tai, jo teigimu, yra kompleksinis sprendimas, galintis reikšmingai pagerinti gyventojų kasdienybę, jei jis priimamas remiantis faktais, o ne emocijomis.

„Renovacija nėra siaubas. Tai yra galimybė sumažinti išlaidas, padidinti būsto vertę ir užtikrinti kokybiškesnį gyvenimą“, – pabrėžė pranešėjas.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.