Lietuvoje daugiabučių namų atnaujinimas dažniausiai siejamas su energijos taupymu, mažesnėmis šildymo sąskaitomis ir pastato techninės būklės pagerinimu. Tačiau vis dažniau pabrėžiama, kad renovacija gali būti kur kas platesnis procesas, apimantis ne tik patį pastatą, bet ir aplinką, bendruomenę bei miesto struktūrą. Būtent apie tokį kompleksinį požiūrį KBMA organizuotame seminare „Daugiabučių namų atnaujinimas: ką verta žinoti prieš priimant sprendimą“ kalbėjo mokslininkė, KTU Statybos ir architektūros fakulteto studijų prodekanė Jūratė Kamičaitytė.

Renovacija – daugiau nei techninis procesas

Seminaro metu mokslininkė pabrėžė, kad renovacija dažnai suvokiama pernelyg siaurai. Pasak jos, daugeliu atvejų dėmesys sutelkiamas tik į energinio efektyvumo didinimą ar inžinerinių sistemų atnaujinimą, nors iš tiesų renovacija gali tapti svarbiu miesto transformacijos įrankiu.

„Kalbėdami apie renovaciją neturėtume apsiriboti vien energijos vartojimo efektyvumu ar techniniais pastato sprendimais. Modernizacija taip pat yra galimybė pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, stiprinti bendruomenes ir kurti patrauklesnį miesto veidą“, – seminare sakė J. Kamičaitytė.

Pasak jos, modernistinių daugiabučių kvartalai dažnai yra racionaliai suplanuoti, didelį dėmesį skiriant pastatų dermei su gamtiniu pagrindu, orientacijai pasaulio šalių atžvilgiu, higienai, žalioms erdvėms, socialinei infrastruktūrai, transporto ir pėsčiųjų srautų atskyrimui ir kt., tačiau laikui bėgant, keičiantis socialiniam kontekstui jų viešosios erdvės, infrastruktūra ir socialinis gyvenimas silpsta. Todėl renovacija gali tapti galimybe šiuos rajonus atgaivinti, gerinant bendrą žmonių gyvenimo kokybę, sukuriant sąlygas formuotis stiprioms  bendruomenėms.

Holistinis požiūris į daugiabučių atnaujinimą

Mokslininkė savo pranešime pristatė holistinės renovacijos koncepciją, kuri siūlo į pastatų atnaujinimą žvelgti kompleksiškai. Tai reiškia, kad kartu su techniniais sprendimais turėtų būti vertinama ir urbanistinė aplinka, viešosios erdvės, transporto sistemos, socialiniai ryšiai bei ekologiniai aspektai.

Holistinis požiūris apima daugybę skirtingų veiksnių – nuo architektūrinės ir erdvinės kokybės iki socialinio poveikio bendruomenėms bei aplinkosauginių sprendimų. Renovacijos procesas, pasak J. Kamičaitytės, gali padėti kurti naują miesto gyvenimo kokybę, jei jis planuojamas strategiškai.

„Renovacija gali tapti galimybe sukurti gyvybingesnius ir patrauklesnius rajonus, kuriuose atsiranda daugiau funkcijų, gerėja viešosios erdvės ir stiprėja bendruomenės ryšiai“, – pabrėžė ji.

Tokiu atveju atnaujinimas tampa ne tik pastato modernizacija, bet ir viso rajono vystymo dalimi.

Rajono identitetas ir gyvenimo kokybė

Pranešime buvo akcentuota, kad renovuojant daugiabučius svarbu galvoti ne tik apie pačius pastatus, bet ir apie jų aplinką. Tai apima viešųjų erdvių kokybę, žaliąją infrastruktūrą, pėsčiųjų judėjimo galimybes ir bendruomenines erdves.

Pasak mokslininkės, tokie sprendimai gali padėti kurti gyvybingesnius kvartalus, kuriuose žmonės nori gyventi ir bendrauti. Modernistiniai rajonai dažnai turi didelį potencialą – juose yra daug erdvės, žalumos ir galimybių integruoti naujas funkcijas ir naujas tipologijas.

„Jeigu renovacijos metu galvojama ne tik apie pastato sienas, bet ir apie aplinką, atsiranda galimybė kurti visiškai naują gyvenimo kokybę mieste“, – sakė J. Kamičaitytė.

Tokie pokyčiai gali paskatinti socialinį aktyvumą, pagerinti rajono įvaizdį ir sustiprinti bendruomenių ryšius.

Studentų projektai – idėjos ateities miestams

Seminare mokslininkė taip pat pristatė projektinius darbus, kuriuos jos studentai rengė urbanistinio planavimo studijų modulyje. Šiuose projektuose buvo taikomas holistinės renovacijos metodas, leidžiantis analizuoti miestą skirtingais lygmenimis ir ieškoti kompleksinių sprendimų.

Projektai buvo kuriami keliais etapais. Pirmiausia studentai atliko išsamius teritorijos tyrimus, analizavo miesto istorinius, kultūrinius, socialinius, ekonominius, politinius ir aplinkosauginius sluoksnius. Vėliau buvo kuriamos miesto vystymo strategijos, o galiausiai jos transformuotos į konkrečius urbanistinius sprendimus ir projektinius pasiūlymus.

Šis metodas leidžia geriau suprasti miesto problemas ir pasiūlyti sprendimus, kurie apima ne tik pastatus, bet ir visą urbanistinę aplinką.

Platesnis požiūris į miestų ateitį

Apibendrindama savo pranešimą J. Kamičaitytė pabrėžė, kad renovacija gali tapti svarbia priemone kuriant tvaresnius ir gyvybingesnius miestus. Vis dėlto tam reikia platesnio požiūrio, apimančio ne tik techninius sprendimus, bet ir socialinius, urbanistinius bei aplinkosauginius aspektus.

Pasak jos, renovacijos projektai gali prisidėti prie miestų atsinaujinimo tik tada, kai jie planuojami kompleksiškai ir orientuojasi į ilgalaikę gyvenimo kokybę.

„Renovacija gali būti ne tik pastato atnaujinimas, bet ir galimybė iš naujo pažvelgti į visą gyvenamąją aplinką – nuo viešųjų erdvių iki bendruomenės gyvenimo“, – sakė mokslininkė.

Tokios idėjos vis dažniau aptariamos urbanistikos tyrimuose ir praktikoje, o jų taikymas gali padėti modernistiniams daugiabučių rajonams tapti patrauklesnėmis, gyvybingesnėmis ir tvaresnėmis miesto dalimis.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.