Džiugu, mat pastaraisiais metais apie senų pastatų modernizavimo būtinybę labai daug kalba ne tik patys gyventojai, tačiau ir mokslininkai. Pavyzdžiui, Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkė dr. Jurga Kumžienė KBMA rengtame seminare bendruomenių atstovams pristatė pastatų duomenų banko informacinę sistemą.
Šios kuriamos sistemos tikslas – užtikrinti efektyvesnį bei duomenimis grįstą su pastato modernizacija bei pastatų priežiūra susijusių sprendimų priėmimą. Šis projektas skirtas skatinti modernizacijos procesus.
„Techniniai prižiūrėtojai suves duomenis apie pastato būklę, sistemoje bus apskaičiuojamas pastato faktinis balas, pagal kurį galima pasitikrinti daugiabučio namo ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų būklę“, – aiškina statinio gyvavimo ciklo procesų ekspertė-tyrėja dr. J. Kumžienė.
Ji pasakoja, kodėl ši sistema turėtų palengvinti pastato techninių prižiūrėtojų darbą. Anot mokslininkės, sistema prisidės prie senų pastatų modernizacijos skatinimo bei supaprastins sudėtingus procesus.
Pagalba nustatant pastato būklę
Dr. J. Kumžienė pasakoja, kad pastatų duomenų banko informacinės sistemos pagrindinis uždavinys – sukurti ir įdiegti pastatų duomenų banką, kuriame būtų kaupiama tam tikra informacija.
„Ta informacija aprėpia pastatų charakteristikas, techninę priežiūros dokumentaciją, pastatų būklę, energijos ir kuro suvartojimą, pastatų energetines savybes“, – aiškina mokslininkė.
Šis vertinimas padės užtikrinti objektyvų pastatų vertinimą valstybės mastu.
„Pastatų duomenų banko sistemoje skaitmenizuojami daugiabučių pastatų bendrojo naudojimo aprašai ir sezoninių apžiūrų aktai. Pirmą kartą suvedus duomenis, vėliau jie bus perkeliami automatiškai ir koreguojami pagal esamą pastato būklę. Taip sumažės administraciniai duomenų surinkimo ir atnaujinimo kaštai“, – teigia ji.
Dr. J. Kumžienė paaiškina, kad atlikdami privalomas bendrojo naudojimo objektų patikras, statinių techniniai prižiūrėtojai įvertins kiekvieno pastato konstrukcijų ar inžinerinių sistemų defektus bei tų defektų svarbą.
Kiekvienas pastatas – individualus, todėl ir vertinti reikia individualiai
Mokslininkė pažymi, kad formuojant skaitmeninį statinio apžiūros aktą, surinkti duomenys sudaro faktinį pastato rizikingumo vertinimo balą ir yra atvaizduojami virtualiame pastato būklės grafike.
„Ši sistema padės nustatyti pastato būklę, pagal kurią bus galima spręsti, ar reikalinga pastato modernizacija. Tai leis įvertinti rodiklius, pagal kuriuos namas turėtų būti atnaujinamas“, – teigia dr. J. Kumžienė.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
