KBMA_Logo_web_white

Penki populiariausi mitai apie daugiabučių namų renovaciją: jais vadovaujasi dažnas gyventojas, nors visi jie – „laužti“ iš piršto

Investuoti galima į įvairius dalykus. Pavyzdžiui, norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją. Ar žinojote, kad renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą? Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę. Juk gyventi gražiai nori visi!

Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą. Tad, kokie mitai apie daugiabučių namų renovaciją – patys populiariausi?

Mitas Nr. 1: daugiabučio buto gyventojui priklauso renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimas, ar tikrai jo dalį turės sumokėti kaimynai?

Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Taip pat jiems, kaip ir kitiems butų savininkams, padengiamos yra ir visos projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidos.

Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma – jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Taip pat jie privalo patvirtinti, jog dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir jam pritarė.

Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Tada namo administratorius apie tai, jog kreditą ir palūkanas padengs savivaldybė, informuos banką.

Kitų gyventojų paskolos ir palūkanų suma visiškai nepriklauso nuo to, kiek name gyvena socialiai remtinų butų savininkų.

Mitas Nr. 2: ar tikrai renovuotas namas greitai pradės pelyti?

Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Jis atsirasti gali tiek senos, tiek ir naujos statybos name, o pelėsio atsiradimui didžiausią įtaką daro ne pats pastatas, o jame gyvenančių žmonių gyvenimo būdas.

Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai pastebi ir tai, kad neretai gyventojai pelėsiu palaiko ant namo išorės atsiradusius pakitimus, kurie – joks ne pelėsis, o tik medžių žiedadulkės, kurios tikrai nėra kenksmingos.

Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis – drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose – užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis. Svarbu paminėti ir tai, kad išnaikinus pelėsį visiškai tikėtina, kad jis atsiras ir vėl, jei buto šeimininkai nesiims jokių veiksmų – namuose neįrengs ventiliacinės ar rekuperacinės sistemos, nepašalins drėgmės atsiradimo šaltinio.

Internete galima rasti įvairiausių liaudiškų patarimų apie tai, kaip kovoti su namuose atsiradusiu pelėsiu. Vis tik svarbu suprasti, kad liaudiškos priemonės padės tik tuo atveju, jei pelėsio – labai nedaug, o jo židiniai dar neišplitę. Tačiau jei pelėsis bute jau išplitęs, verčiau pasikliauti profesionalais ir, visų svarbiausia, pašalinti pelėsio atsiradimo priežastį.

Mitas. Nr. 3: Ar tikrai renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimo galimybe pasinaudoti gali tik senjorai?

Žinoma, itin daug klausimų gyventojai turi apie namo renovacijos kainą. Ir nors kiekvienas atvejis – individualus, o konkrečias kainas galima sužinoti tik parengus investicinį planą, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia ir valstybė. Programoje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis ir gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms. Puiku ir tai, kad dalis gyventojų už renovaciją gali nemokėti absoliučiai nieko!

Vis tik specialistai pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Tai –  lyg finansinė pagalba visiems, kuriems šiuo metu yra sunku.

Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Viena esminė sąlyga – asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą.Todėl visai nesvarbu, gyventojui 30 ar 70 metų, amžius neturi įtakos galimybei pretenduoti į šią kompensaciją.

Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui. Tokiems asmenims renovacija absoliučiai nieko nekainuoja.

Ką padaryti, norint pretenduoti į šią kompensaciją? Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę. Gautą pažymą svarbu pateikti daugiabučio bendrijos pirmininkui arba administratoriui, kuris šiuos dokumentus pateiks reikiamoms įstaigoms.

Mitas Nr. 4: Ar tikrai senos statybos daugiabučiai – sandarūs, o jų išlaikymas – pakankamai ekonomiškas?

Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Ir tai – neišvengiama, mat per suskilinėjusias bei susidėvėjusias tapblokines sienų siūles, neatnaujintą šilumos mazgą, nesandarius langus ir kiaurą stogą su šiluma į orą „išleidžiami“ ir dideli pinigai, skirti mokesčiams.

Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40–70 proc. jam šildyti naudojamos energijos. Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio.  

Svarbu akcentuoti tai, kad, anot ekspertų, daugiausia šilumos būstas netenka per kiaurą stogą, senus langus, neapšiltintas sienas bei nerenovuotą rūsį.

Vis tik atsiranda tokių gyventojų, kurie kategoriškai neigia tai, kad jų namas – nesandarus, nors ir yra senos statybos bei itin prastos būklės. Ir nors savo nuomonę turėti gali kiekvienas, specialistai tokių gyventojų visada pasiteirauja, ar jų gyvenamajame name buvo atliktas sandarumo testas. Absoliuti dauguma gyventojų pasako, kad ne. O jei šis testas nėra atliktas, tikrai negalima sakyti, kad pastatas – sandarus. Pažymėtina tai, kad periodinių statinio apžiūrų metu inžinieriai pažymi, kad namo tarblokinės siūlės yra suskilinėjusios, vietomis – aptrupėjusios, tačiau gyventojai nematydami visiško siūlių ištrupėjimo teigia, kad jų būklė – gera.

Pastato sandarumo testas atliekamas realiais bandymais, o ne tik įvertinant projektinę pastato dokumentaciją.

Todėl net jei gyventojai ir nejaučia savo bute akivaizdžiai pučiančio vėjo, negalima teigti, kad būstas – sandarus. Renovavus tokį namą, gyvenimas turėtų pasidaryti komfortiškesnis, o kiekvieną mėnesį gaunamos sąskaitos už šildymą – mažesnės.

Mitas Nr. 5: Ar tikrai paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau?

Natūralu, kad visi žmonės nori gyventi gražioje bei tvarkingoje aplinkoje. Juk namai – vieta, kurioje praleidžiama itin daug laiko. Vis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, net 90 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių pastatyti iki 1993 metų. Tokie namai turėtų būti renovuojami. Jų ne tik energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal atnaujintus normatyvus arba jau renovuotų, tačiau ir estetinė išvaizda – itin prasta.

Vis tik neretai gyventojai būna įsitikinę, kad paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau, taip sutaupant didžiąją dalį palūkanų. Tai – absoliutus mitas.

Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis visam šiam laikotarpiui.

Vis tik svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis – maksimalus, o ne terminuotas. Jei gyventojai turi galimybę, jie gali paskolą grąžinti anksčiau, taip sutaupydami didžiąją dalį palūkanų.

Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Visas kitas investiciniame plane nurodytas išlaidas padengia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiama valstybės parama.

Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kiekvieną mėnesį gyventojai turi grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir palūkanų normą, kuri yra apskaičiuota pagal likusią įsiskolinimo sumą. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai. Ilgiausias terminas – 20 metų, tačiau kreditas gali būti imamas ir trumpesniam terminui.

Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Įmokas gyventojai turi mokėti pagal iš anksto pateiktą mokėjimo grafiką.

Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą. Tam nėra taikomi jokie papildomi mokesčiai.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.