Kuomet žiemą nukrenta temperatūros stulpelis, daugiabučio gyventojams svarbiausia, kad namuose būtų šilta ir jauku. Tačiau senuose, nepakankamai sandariuose pastatuose norimai temperatūrai palaikyti gali prireikti gerokai daugiau energijos. Šiluma prarandama per neapšiltintas sienas, stogą, langus, duris, o pasenusi šildymo sistema ne visada leidžia ją panaudoti taip efektyviai, kaip būtų galima.

Renovacija šią situaciją keičia iš esmės. Atnaujinus daugiabučio išorines konstrukcijas ir inžinerines sistemas, pastatas tampa sandaresnis ir energiškai efektyvesnis, o šiluma ilgiau išlieka patalpose. Tai gali reikšti ne tik mažesnį energijos poreikį šildymui, bet ir didesnį komfortą gyventojams bei mažesnį pastato poveikį aplinkai.

Sename name šiluma ne visada lieka ten, kur jos reikia

Kad suprastume, kodėl daugiabučio renovacija turi įtakos energijos vartojimui, pirmiausia verta pažvelgti į tai, kas vyksta neapšiltintame pastate.

Šaltuoju metų laiku šiluma natūraliai juda iš šiltesnės aplinkos į šaltesnę. Todėl kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp buto vidaus ir lauko, tuo svarbiau, kad pastato sienos, stogas, langai ir kitos konstrukcijos būtų tinkamai izoliuotos.

Sename daugiabutyje išorinės sienos gali būti nepakankamai apšiltintos, todėl dalis šilumos per jas perduodama į lauką. Panaši situacija susidaro ir su stogu. Jei jo šiluminės savybės prastos, šiluma gali būti prarandama per viršutinę pastato dalį.

Gyventojai tai gali pajusti labai paprastai – viename bute radiatoriai šyla, tačiau patalpos vis tiek greitai atvėsta. Šildymo sistema turi dirbti tam, kad nuolat kompensuotų per pastato konstrukcijas prarandamą šilumą.

Panašiai nutinka ir dėl nesandarių langų ar durų. Pro plyšius ir nesandarias vietas į patalpas gali patekti šaltas oras, todėl komfortiškai temperatūrai palaikyti reikia daugiau šilumos.

Todėl net ir pakankamai šilumos į pastatą tiekiantis šildymo šaltinis negarantuoja komfortiškos temperatūros butuose. Jei pastato konstrukcijos prastai sulaiko šilumą, didelė jos dalis prarandama per sienas, stogą, langus ar nesandarias vietas. Tokiu atveju energijos reikia vis daugiau tam, kad patalpose būtų palaikoma norima temperatūra.

Ką pakeičia apšiltintos sienos ir stogas?

Viena pagrindinių daugiabučio modernizavimo dalių – pastato atitvarų atnaujinimas.

Apšiltinus išorines sienas, sumažinamas šilumos perdavimas per pastato konstrukcijas. Šiluma geriau išlaikoma pastato viduje, todėl šildymo sistemai nereikia taip intensyviai kompensuoti nuostolių.

Paprastai tariant, galima įsivaizduoti du panašaus dydžio namus. Vienas jų – senas, neapšiltintas, o kitas – atnaujintas ir tinkamai izoliuotas. Abiejuose gyventojai nori palaikyti panašią temperatūrą, tačiau energiškai efektyvesniam pastatui tam gali reikėti mažiau energijos.

Svarbu ir tai, kad apšiltinamos ne tik sienos. Atnaujinus stogą, mažinami šilumos nuostoliai per viršutinę pastato dalį, o tinkamai sutvarkius kitus pastato elementus galima pasiekti tolygesnį viso pastato energinį efektyvumą.

Gyventojams tai gali reikšti ne vien energijos vartojimo pokytį. Geresnė pastato šiluminė izoliacija prisideda ir prie komfortiškesnės vidaus temperatūros, mažesnių temperatūros svyravimų bei jaukesnės gyvenamosios aplinkos.

Langai svarbūs ne tik dėl vaizdo

Senuose daugiabučiuose langai taip pat gali būti viena iš vietų, per kurią patiriami šilumos nuostoliai.

Jeigu langai seni ir nesandarūs, šaltas oras gali patekti į patalpas, o šiluma – pasišalinti į lauką. Gyventojai tokį skirtumą neretai pajunta būdami šalia lango: net ir šildomoje patalpoje prie jo gali būti juntama vėsuma.

Modernizavimo metu keičiant ar atnaujinant langus ir sprendžiant pastato sandarumo problemas, siekiama sumažinti tokį nepageidaujamą oro ir šilumos judėjimą.

Tačiau sandarumas turi būti derinamas su tinkamu vėdinimu. Atnaujintame pastate svarbu užtikrinti, kad oras būtų tinkamai šalinamas ir tiekiamas, nes vien uždaryti visas galimas nesandarumo vietas nepakanka.

Todėl daugiabučio renovacija nėra vien naujų langų įstatymas. Tai kompleksinis pastato atnaujinimas, kai vertinamos tarpusavyje susijusios jo dalys.

Vien sienų apšiltinti nepakanka

Daugiabučio energinį efektyvumą lemia ne vien pastato fasadas. Ne mažiau svarbu, kaip jame veikia šildymo sistema.

Senuose namuose šildymas ne visuomet reguliuojamas taip tiksliai, kaip šiuolaikinėse sistemose. Pavyzdžiui, lauke atšilus orams pastatui gali nebereikėti tiek šilumos, kiek jos reikėjo per šalčius. Jei sistema nėra tinkamai automatizuota, šilumos tiekimą reguliuoti sudėtingiau.

Modernizuotas šilumos punktas leidžia šildymą reguliuoti automatiškai, atsižvelgiant į lauko temperatūrą. Kai lauke šilčiau, šildymo poreikis mažėja, o atvėsus – didėja.

Tai reiškia, kad sistema gali lanksčiau reaguoti į realias oro sąlygas, o šiluma naudojama racionaliau.

Pavyzdžiui, rudenį arba pavasarį, kai dieną lauke dar gana šilta, o naktį temperatūra nukrenta, šildymo poreikis gali reikšmingai skirtis. Automatizuota sistema gali į tai reaguoti, užuot visą laiką veikusi vienodu režimu.

Kai renovuojamas ne tik radiatorius, bet ir visas pastatas

Daugiabučio modernizacijos esmė – ne viena atskira priemonė, o jų visuma.

Jeigu tik pakeistume langus, tačiau sienos ir stogas liktų neapšiltinti, dalis šilumos nuostolių niekur nedingtų. Jeigu apšiltintume pastatą, bet neefektyvią šildymo sistemą paliktume tokią pačią, nebūtų išnaudojamos visos galimybės racionaliau vartoti energiją.

Todėl renovacijos metu gali būti derinamos skirtingos priemonės: sienų ir stogo šiltinimas, langų ir durų atnaujinimas, šildymo sistemos modernizavimas, šilumos punkto automatizavimas ir kiti sprendimai.

Kiekvienas jų sprendžia skirtingą problemą, tačiau kartu jie padeda pastatui veikti kaip vientisai sistemai.

Mažiau energijos reikia ne tik sąskaitoms

Kalbant apie daugiabučių renovaciją, dažniausiai pirmiausia pagalvojama apie gyventojų išlaidas. Tai natūralu – energijos vartojimo pokyčius gyventojai gali pajusti savo kasdienybėje.

Tačiau mažesnis energijos poreikis svarbus ir kitu aspektu.

Energijos gamyba yra susijusi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tarp jų ir anglies dioksido (CO₂), emisijomis. Todėl kai pastatui reikia mažiau energijos, mažėja ir su jos gamyba susijęs poveikis aplinkai, priklausomai nuo naudojamo energijos šaltinio.

Kitaip tariant, energiškai efektyvesnis daugiabutis gali pasiekti tą pačią komfortišką temperatūrą sunaudodamas mažiau energijos.

Tai ypač aktualu kalbant apie daugiabučius kaip apie didelę gyvenamojo fondo dalį. Vieno namo energijos vartojimo pokytis yra vienas dalykas, tačiau daugybės pastatų modernizacija gali prisidėti prie bendro energijos vartojimo mažinimo.

Atsinaujinanti energija – dar vienas žingsnis

Kai kuriuose modernizuojamuose daugiabučiuose gali būti diegiami ir atsinaujinančios energijos sprendimai.

Pavyzdžiui, ant pastato stogo įrengta saulės elektrinė gali būti naudojama pastato reikmėms reikalingai elektros energijai gaminti. Tokie sprendimai leidžia dalį energijos pasigaminti vietoje ir mažinti iš kitų šaltinių perkamos elektros poreikį.

Svarbu tai, kad atsinaujinančios energijos sprendimai yra viena iš platesnio pastato energinio efektyvumo paveikslo dalių. Pirmiausia verta sumažinti paties pastato energijos poreikį, o tada ieškoti būdų, kaip reikalingą energiją gaminti tvariau.

Todėl renovacija ir atsinaujinančios energijos sprendimai gali vienas kitą papildyti.

Kaip tai atrodo gyventojų kasdienybėje?

Renovacijos naudą galima vertinti ne tik techniniais rodikliais. Ji atsispindi ir kasdienėse situacijose.

Pavyzdžiui, gyventojas, kuris anksčiau šaltą žiemos dieną šalia lango jausdavo vėsą, po langų ir fasado atnaujinimo gali pastebėti, kad temperatūra bute tapo tolygesnė.

Kitas gyventojas gali pastebėti, kad šildymo sistema nebeveikia taip, kaip anksčiau, kai net ir atšilus orams radiatoriai būdavo labai šilti. Automatizuotas šilumos punktas leidžia šildymą reguliuoti pagal faktines lauko sąlygas.

Dar vienas pokytis – pats pastatas. Atnaujintas fasadas, sutvarkytas stogas, langai ir kitos konstrukcijos ne tik pagerina pastato energines savybes, bet ir prailgina jo tarnavimo laiką bei pagerina bendrą gyvenamąją aplinką.

Taigi renovacijos rezultatas nėra vienas skaičius sąskaitoje. Tai daugelio pastato savybių pokytis, kurį gyventojai gali matyti ir jausti kasdien.

Energiškai efektyvus namas – nauda gyventojui ir aplinkai

Daugiabučio renovacija prasideda nuo konkrečių pastato problemų – šilumos nuostolių, pasenusių inžinerinių sistemų, nesandarių konstrukcijų. Tačiau jos rezultatas gali būti platesnis.

Apšiltintos sienos ir stogas padeda išlaikyti šilumą, sandarūs langai mažina nepageidaujamą oro ir šilumos patekimą bei pasišalinimą, modernizuota šildymo sistema leidžia efektyviau paskirstyti šilumą, o automatizuotas šilumos punktas padeda pritaikyti šildymą prie lauko sąlygų. Atsinaujinančios energijos sprendimai gali papildomai prisidėti prie mažesnio iškastinės energijos poreikio.

Visos šios priemonės veikia kartu. Kuo energiškai efektyvesnis pastatas, tuo mažiau energijos reikia jam šildyti ir eksploatuoti. O mažesnis energijos poreikis reiškia ne tik racionalesnį išteklių naudojimą, bet ir galimybę mažinti su energijos gamyba susijusį poveikį aplinkai.

Todėl daugiabučio modernizacija – tai ne vien naujas fasadas ar atnaujintas šilumos punktas. Tai ilgalaikis pastato pokytis, kuris gali padėti sukurti komfortiškesnius namus, racionaliau naudoti energiją ir prisidėti prie aplinkos tausojimo.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.