Renovuoti negalima griauti. Kur dėti kablelį?

Automatiškai išsaugotas juodraštis

Europoje prasidėjusi pastatų atnaujinimo banga sparčiai artėja ir prie Lietuvos daugiabučių kvartalų. Siekiama, kad iki 2030 metų būtų bent dvigubai padidintas metinis gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinio atnaujinimo rodiklis bei skatinamas kompleksinis pastatų atnaujinimas. Sutelkus visų lygių pajėgas šiems tikslas pasiekti, Europos Komisija tikisi, kad iki 2030 metų bus atnaujinta 35 mln. pastatų.

Kokia realybė laukia Lietuvos gyventojų? Ar tikrai jų namų renovacija taps tiesiog neišvengiama? Apie tai Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) seminare „Daugiabučių modernizavimas: praktiniai patarimai bendruomenių atstovams“ kalbėjo Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir daugiabučių namų renovacijos praktikas dr. Ramūnas Gatautis.

Europa kelia kartelę: tikslas – dvigubai daugiau renovuotų pastatų

Europos Komisija šiuo metu siekia, kad per ateinančius dešimt metų modernizacijos rodikliai bent padvigubėtų ir būtų užtikrinta, kad daugiabučių namų atnaujinimo metu būtų efektyviau naudojama energija ir ištekliai.

„Šiems tikslams įgyvendinti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba patvirtino „Pastatų energinio naudingumo direktyvą“, kurios tikslas – skatinti ir remti pastatų modernizaciją, įskaitant perėjimą prie netaršių šildymo sistemų“, – seminaro dalyviams pasakojo dr. R. Gatautis.

Vadovaujantis 2021 metais patvirtinta Lietuvos ilgalaike renovacijos strategija, mūsų šalyje 2050 metais turėtų būti daugiau nei 436 tūkst. renovuotų pastatų.

Lietuva: skaičiai neramina – daugiabučiai sensta, o renovacijos tempas lėtas

Statistika rodo, kad Lietuvos daugiabučių, kuriems niekada nebuvo atliekami kapitalinio remonto darbai,  amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų. Daug tai ar mažai? Bėda ta, kad daugiabutis namas, kaip ir bet koks kitas pastatas – mokykla, arena ar ligoninė, turi būti kapitaliai remontuojamas kas  25–30 metų. Tai numatė tiek sovietinės, tiek šiuolaikinės statybos normos. Be to, daugiabučiams namams, pastatytiems 1993-iaisiais šiandien jau 31-eri, o dauguma pastatų per visą savo istoriją nėra matę kapitalinio remonto. Jie jau irgi stojasi į eilę renovacijai.

„Post sovietiniais metais daugiabučių namų techninė priežiūra buvo ir tebėra prastos kokybės.Prastos techninės priežiūros priežastis – daugiabučių namų  bendrosios nuosavybės priežiūros vykdymo modelis ir nepakankamas finansavimas“, – aiškino ekspertas.

Anot jo, problema ta, kad šiuo metu daugiabučių gyventojai pakankamai nekaupia lėšų remontui. Ir nors formaliai pinigų kaupimo sistema egzistuoja, tačiau ji tik imituoja faktiškai reikalingų išteklių kaupimą.

„Sistema veiktų, jei alternatyvos būtų dvi: renovuoti ar remontuoti. Tačiau dabar žmonės renkasi iš kitų dviejų opcijų – modernizuoti, kas yra brangu arba nedaryti nieko, kas yra pigu. Juk už nuosavybės nepriežiūrą finansinių pasekmių nėra“, – teigė R. Gatautis.

Seminaro dalyviams jis pabrėžė, kad turėtų būti vertinama pastato būklė ir pagal tai nustatoma išteklių atstatymui poreikis, o ne imituojamas lėšų kaupimas, už kurias nieko rimto atlikti neįmanoma. Ekspertas apgailestavo, kad daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų finansavimas Lietuvoje vis dar nėra nuoseklus ir ilgalaikis modelis. Anot jo, jis nuolat kaitaliojamas, o valstybės parama mažinama.

Kauno situacija: iššūkiai dar ryškesni

Dr. R. Gatautis seminaro dalyvius supažindino, kad šiuo metu Kauno miestas užima 47 vietą iš 60 savivaldybių, vertinant daugiabučių modernizacijos tempus.

„Iš daugiau nei 4000 daugiabučių Kaune atnaujinti yra vos 7,4 proc. Nemodernizuotų daugiabučių amžiaus vidurkis – 59 metai“, – teigė ekspertas.

Anot jo, tokia statistika rodo, kad daugiabučiai namai yra sudėvėti, jų techninė būklė yra labai prasta ir jų nerenovuojant situacija greitai taps kritinė. Tą, specialisto teigimu, liudija ir realūs atvejai, pavyzdžiui Biržiškų gatvėje esantis daugiabutis, kuriame 2019 metais, liepos mėnesį, užfiksuota avarinė situacija, buvo skubiai evakuoti gyventojai. Deja, paaiškėjo, kad šių, stogo virš galvos netekusių kauniečių apgyvendinti nėra kur ir jie neužilgo grįžo namo. Iki šiolei šis daugiabutis nėra sutvarkytas.

„Ši liūdna istorija rodo, kad Lietuvos institucijos apie itin prastą daugiabučių namų techninę būklę vengia garsiai kalbėti, nes pasakius „A“, tektų pasakyti ir „B“, t.y. pripažinus, kad sudėvėtuose, dešimtmečiais nerenovuotuose daugiabučiuose namuose gyventi yra ne tik energiškai netaupu, bet ir nesaugu, tačiau iš jų iškeldintų gyventojų nėra kur dėti“,  – pasakojo ekspertas.

 R. Gatautis pabrėžė – daugiabučiai namai yra privati nuosavybė, todėl pirmiausia jais rūpintis privalo jų savininkai, o valstybė ar savivaldybė gali tik padėti.

Gaišimas turi savo kainą: pasakė, kodėl laukti nereikėtų

Seminare pranešimą skaitęs ekspertas pabrėžė – gyventojams modernizacijos išvengti tikrai nepavyks. O tiems, kurie ilgai lauks ir jai nesiryš, tikėtina, teks susimokėti daugiau.

„Aukštesni reikalavimai neabejotinai lems modernizacijos kainų didėjimą. Taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad tendencija rodo, jog valstybės parama metams bėgant tik mažėja“, – aiškino dr. R. Gatautis.

Jis įsitikinęs – kuo vėliau namo gyventojai subręs modernizacijai, tuo ji jiems kainuos brangiau.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbm meta.lt arba telefonu: +370 649 48495.