Žiemą šildymo sąskaitos tampa vienu iš svarbiausių daugiabučių gyventojų rūpesčių. Tačiau net kaimyniniuose namuose, kuriuos skiria vos kelios gatvės, sąskaitų dydžiai kartais skiriasi ženkliai. Kas lemia tokius skirtumus? Ar tikrai svarbiausia – šilumos kaina? Ar gali gyventojai patys daryti įtaką sąnaudoms?

Kokie pagrindiniai veiksniai lemia, kad vieni gyventojai moka daug mažesnes sąskaitas už šildymą nei kiti?  Ir kodėl modernizacija yra vienas svarbiausių sprendimų sąnaudų mažinimui? Apie tai kalbame šioje publikacijoje.

Pastato energetinis efektyvumas – lemiamas veiksnys

Vienas ryškiausių faktorių, lemiančių šildymo sąskaitų skirtumus, yra pastato energetinis efektyvumas. Tai – rodiklis, kaip gerai namas saugo šilumą nuo jos išėjimo į lauką.

Renovuoti ar naujos statybos daugiabučiai, turintys gerai apšiltintas sienas, stogą, langus ir modernizuotus šilumos punktus, dažnai suvartoja kur kas mažiau šilumos už tą patį plotą nei seni, nerenovuoti namai.

Nesandarumo ir izoliacijos vaidmuo

Senesnės statybos daugiabučiai dažnai turi didelį šilumos nuostolių kiekį, kuris pasireiškia per sienas, langus, stogą, pamatų dalį.

Tokie nuostoliai reiškia, kad šiluma tiesiog „išeina“, todėl šildymo sistema privalo dirbti intensyviau tam, kad palaikytų komfortišką temperatūrą viduje. Net ir esant tokiai pačiai šilumos kainai ar lauko temperatūrai, nauji ir renovuoti pastatai sunaudoja mažiau šilumos.

Automatizuoti šilumos punktai ir reguliavimas

Moderniuose daugiabučiuose šilumos punktai (šildymo mazgai) dažnai yra automatizuoti. Jie dinamiškai reaguoja į lauko oro temperatūrą. Tai reiškia, kad šilumos tiekimas mažėja natūraliai, kai lauke šilčiau, ir padidėja, kai atvėsta. Tai vyksta be perteklinio energijos švaistymo. Tokie sprendimai pastebimai mažina suvartojimą ir bendras sąskaitas, lyginant su nerenovuotais namais, kuriuose reguliavimo galimybės yra minimalios arba jų visai nėra.

Pastato amžius ir statybos klasė

Senesni namai dažnai yra prastesnės energetinės klasės nei nauji ar modernizuoti. Tokie statiniai yra mažiau sandarūs ir mažiau izoliuoti, todėl šiluma greičiau prarandama, o šildymo sistema turi kompensuoti tuos nuostolius, tad tai reiškia didesnes sąskaitas. Šis reiškinys pasireiškia tarp skirtingų energetinių klasių pastatų net tose pačiose klimato sąlygose.

Techninė šildymo įranga

Renovuotose ar naujai statytuose daugiabučiuose dažnai yra įdiegtos modernesnės ir efektyvesnės šildymo sistemos, pavyzdžiui: automatizuoti šilumos punktai, individualūs reguliatoriai, modernūs vamzdynai, geresnė šilumos paskirstymo kontrolė.

Tokie sprendimai sumažina nereikalingą energijos vartojimą ir leidžia žymiai sumažinti sąskaitas už šilumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Namo šiluminė izoliacija ir sandarumas – pagrindiniai šilumos nutekėjimo „stabdžiai“

Izoliacija yra tarsi pastato šilumos sluoksnis. Kuo geresnė izoliacija, tuo mažiau šiluma atiduodama į aplinką. Nerenovuoti namai dažnai turi silpną sienų izoliaciją, nepakankamai sandarius langus.

Tai reiškia didesnį šilumos suvartojimą ir žymiai didesnes sąskaitas nei namuose, kuriuose atlikta renovacija.

Modernizacija – mažesnės sąskaitos ir didesnis komfortas

Skirtumai tarp aukštų ir žemų šildymo sąskaitų kyla ne dėl vienos priežasties, bet dėl pastato energetinės būklės. Renovacija – tai energijos vartojimo efektyvumo gerinimas, mažesni šilumos nuostoliai, progresyvūs šildymo reguliavimo sprendimai, mažesnės sąskaitos gyventojams.

Tuo tarpu nerenovuotuose namuose ilgainiui sumokama ženkliai daugiau už tą pačią komforto temperatūrą, o taip pat trūksta izoliacijos, šildymo sistema dirba intensyviau, todėl sumokama daugiau.

Renovacijos nauda – tai ne tik šiltesnis namas žiemą, bet ir pamatuoti finansiniai sutaupymai, kuriuos gyventojai pradeda jausti vos pasikeitus pastato būklei.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.